Kaip skelbiama naujausiame – lapkričio 10 d. – žemės ūkio leidinyje „Agrorinka“, šiais metais žalio pieno supirkimo kainos ES šalyse buvo stabilios. ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina svyravo nuo aukščiausios 537,3 Eur/t (vasario mėn.) iki žemiausios 528,6 Eur/t (liepos mėn.). Europos Komisijos (EK) duomenimis, ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėn. siekė 532,30 Eur/t. Šių metų rugpjūtį ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkį viršijo beveik pusės šalių narių mokėtos supirkimo kainos. Vokietijoje, vienoje didžiausių ES žalio pieno gamintojų, žaliavos vidutinė supirkimo kaina buvo 1,9 proc. didesnė nei ES žalio pieno supirkimo kainų vidurkis. Kitose pagrindinėse šalyse, sudarančiose didžiąją dalį ES žalio pieno gamybos rinkos, kainos taip pat viršijo šį vidurkį: Italijoje – 10,1 proc., Nyderlanduose – 5,7 proc., Lenkijoje – 0,2 proc. Tačiau dalyje ES šalių vidutinės žaliavos supirkimo kainos buvo mažesnės nei ES kainų vidurkis, pvz., Estijoje – 6,4 proc., Lietuvoje – 7,8 proc., Latvijoje – 10,7 proc., o Rumunijoje – 17,0 proc.
Per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius aukštas supirkimo kainų lygis išliko dėl stabilios paklausos. Be to, žalio pieno supirkimo kiekiai ES šalyse šių metų sausio–rugpjūčio mėn. išliko mažesni nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Rugsėjo mėn. sumažėjo pasaulinės daugelio pieno gaminių kainos. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šių metų rugsėjo mėn. pieno gaminių kainų indeksas siekė 148,3 punktus ir buvo apie 2,6 proc. mažesnis nei rugpjūčio mėn. Šio indekso mažėjimą lėmė visų į indekso skaičiavimą įtrauktų pieno gaminių – sviesto, sūrių, nugriebto pieno miltelių (LPM) ir nenugriebto pieno miltelių (NPM) – kainų mažėjimas.
EK duomenimis, analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2025 m. rugpjūčio mėn., ES sumažėjo daugelio pieno gaminių vidutinės pardavimo (gamintojų) kainos (be PVM): išrūgų miltelių – 0,5 proc. (iki 0,97 Eur/kg), LPM – 4,2 proc. (iki 2,30 Eur/kg), NPM – 3,7 proc. (iki 4,04 Eur/kg), „Cheddar“ sūrių – 1,5 proc. (iki 4,45 Eur/kg), sviesto – 11,0 proc. (iki 6,34 Eur/kg).
Pasaulinių pieno gaminių kainų mažėjimas turėjo įtakos ir Lietuvos pieno rinkai. Todėl nuo rugsėjo mėn. pieno supirkimo kainų mažėjimą pajuto dalis ūkių, o nuo lapkričio – jau visi. Ūkininkai socialiniuose tinkluose rašė, kad dar taip nėra buvę, jog pieno įmonių vadybininkai taip aktyviai važinėtų po ūkius, ieškodami pieno. „Nors pastaruoju metu už pieną supirkėjai moka mažiau, bet vadybininkai jo maldauja ir siūlo šiek tiek didesnę kainą. Ką tai rodo? Galimai Lietuvos rinkoje jau trūksta žaliavos?“ – stebėjosi pieno gamintojai.
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ūkininkų, ar iš tiesų yra tokia šiandienė situacija. Kaip teigė kalbinti kelių regionų ūkininkai, nenorėję viešai skelbti savo pavardžių, tai yra tiesa – tikrai po ūkius važinėja vadybininkai ir siūlo mokėti keliais centais daugiau, nei kiti pieno supirkėjai, kad ūkininkai jiems tiektų pieną. „Viliojimas vyksta. Vadybininkai žada mokėti daugiau šį mėnesį arba du– tris mėnesius. Jei žada mokėti daugiau, vadinasi, turi iš ko mokėti. Jie siūlo pasirašyti sutartį trims mėnesiams, o kas bus vėliau – neaiškina“, – atviravo ŪP pašnekovai.
Šį faktą patvirtino ir Raseinių r. pieno ūkio šeimininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Raseinių skyriaus pirmininkas Irmantas Šatkauskas: „Mane kalbino kitos pieninės vadybininkai, bet jie siūlė tą pačią kainą, kokią aš gaunu. Jei pasiūlys vieną kitą centą mėnesiui, tai kas iš to? O vėliau ir vėl bus ta pati kaina. Galima įtarti, kad pieno supirkėjai laikosi kažkokio susitarimo.“
I. Šatkauskas ŪP neslėpė, kad pieno ūkių šeimininkų nuotaikos – prastos, nes pieno supirkimo kainos ritasi žemyn. „Stebiu pasaulines rinkas, matau, kad mažėja grietinėlės, pieno miltelių, sviesto kainos. Tačiau Europoje pieno supirkimo kainos vasarą kilo, o Lietuvoje jos didėjo ne itin sparčiai. Artimiausiu metu jokio teigiamo pokyčio nesitikime. Aš pats galvoju pieno ūkį likviduoti“, – niūriomis nuotaikomis dalijosi ūkininkas.
Telšių r. ūkininkaujantis Artūras Savickis redakcijai apgailestavo, kad pieno supirkimo kainos trečią mėnesį leidžiasi žemyn. „Kiekvieną mėnesį mus informuoja, kad supirkimo kainos mažės. Kainų svyravimai buvo ir bus – tai natūralu. Labai lengva pasakyti, kad pieno supirkimo kainas reguliuoja pasaulinės rinkos. Tokius teiginius reikėtų pagrįsti. Labai įdomu žinoti, kodėl kainos kinta taip nelogiškai? Kas tuo gali patikėti? Galų neįmanoma suvesti“, – kalbėjo pieno ūkio šeimininkas.
LŪS vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė paantrino, kad pieno supirkimo kainos mažėja kas mėnesį. „Akcentuojama, kad visoje Europoje krenta sviesto ir grietinėlės kainos. Tai – ne paslaptis. Prie šių produktų kainų tiesiogiai „pririšta“ ir pieno supirkimo kaina, todėl šis pokytis daro skaudžią įtaką visam pieno sektoriui. Kai kuriems pieno gamintojams supirkimo kaina mažėja jau trečią mėnesį, o kai kuriems – nuo lapkričio 1 d.“, – ŪP dėstė Z. Dargienė.
Ji teigė girdėjusi šiuos signalus ne tik iš Telšių r. ūkininkų, bet ir iš kitų rajonų. Todėl ūkininkams buvo pasiūlyta pateikti palyginimus, kiek už pieną jie gaudavo vasarą ir kiek gauna dabar iš skirtingų supirkėjų. Turint faktinius duomenis, būtų galima daryti tolesnius žingsnius. „Ne paslaptis, kad yra įmonių, kurios siūlo mokėti už pieną centu daugiau, bet prašo ūkininkų apie tai viešai nekalbėti. Centas ūkininkui yra dideli pinigai. Taip buvo, yra ir bus, perdirbimo įmonių vadybininkai tą daro“, – atviravo LŪS vicepirmininkė.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė teigė mananti, kad pieno supirkimo kainų mažėjimas galimai yra susijęs su išmokų mokėjimu. „Metai iš metų yra tas pats. Ta pati istorija. Vos tik būdavo paskelbiama apie kvotinio pieno išmokas, iš karto krisdavo pieno supirkimo kainos. Šiemet pieno supirkimo kainų kritimas prasidėjo net anksčiau. Supirkėjai motyvuoja, kad kainos mažėja dėl pokyčių pasaulinėse rinkose. Tačiau kai ten kainos kyla, tuomet sako, kad tai mums įtakos neturi“, – pastebėjo R. Vilimienė. Ji minėjo, kad yra dalis ūkininkų, ypač smulkesnių, kurie dar nežino, kiek jiems supirkėjai sumokės už pieną, parduotą rugsėjį. Jie tą sužinos tik lapkritį, kai gaus sąskaitas.
Pieno perdirbimo įmonių grupės „VILVI Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius ŪP aiškino, kad šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos neišvengiamai mažėja, kadangi eksporto rinkose krenta kai kurių pieno produktų kainos. „Artimiausiais mėnesiais teigiamų kainos pokyčių tikrai nematau. Ar jos dar mažės? Labiau tikėtina, kad mažės. Vertinant tai, ką matau – dabartines rinkas ir prognozes, apie pieno supirkimo kainų didėjimą šiandien diskutuoti negalima. Kalbant apie pagamintų produktų rinkas, kol kas teigiamų ženklų nematyti“, – kalbėjo G. Bertašius.
Jis minėjo, kad šiuo metu įmonė nesiima aktyviau ieškoti naujų pieno tiekėjų, nes neaišku, kokia situacija bus po kelių mėnesių ir kokios bus produkcijos kainos. „Šiuo metu mes turime pieno tiek, kiek reikia. Šios dienos poreikiams Lietuvos įmonėms tikrai pieno turime pakankamai. Gal jo turime net daugiau, negu reikia, nes jis yra skirtas kitiems projektams. Kaip žinoma, mes Latvijoje baigiame statyti įmonę“, – aiškino ŪP pašnekovas, neslėpdamas, jog pieno perdirbėjai visada tarpusavyje konkuruoja dėl žaliavos. O kiekviena įmonė turi savo kelius, savo sistemą. „Sudėtinga man pasakyti apie kitus, aš galiu kalbėti tik apie „VILVI Group“. Mes turime įvairių priedų pieno gamintojams. Esmė tame, ką ūkininkas gauna dienos pabaigoje. Kokia tai kaina? Viskas susiveda į skaičius. Žiūrint į oficialią statistiką, matome, kad su konkurentais gebame konkuruoti“, – ŪP teigė „VILVI Group“ generalinis direktorius.
AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa taip pat tikino, kad pieno supirkimo kaina pastaraisiais mėnesiais mažėja, nes eksporto rinkose stipriai krenta visų pieno produktų kaina. Esą, tokia situacija yra normali, nes paskutiniai dveji metai buvo labai geri. „Kalbant apie sezoniškumą ir pieno kiekio mažėjimą žiemą, palyginti su ankstesniais metais, ši tendencija silpnėja. Sezoniškumas labiau būdingas smulkiems ūkiams, o stambesni savo veiklą planuoja taip, kad pieno kiekiai išliktų pastovūs visus metus. Trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – perdirbimo pajėgumai yra didesni nei pagaminama pieno. Kadangi mes gaminame efektyviai ir esame finansiškai stipri bendrovė, ūkininkams galime pasiūlyti konkurencingą kainą, atitinkančią rinkos sąlygas, ir nusipirkti pieno tiek, kiek mums reikia“, – tvirtino D. Trumpa.
Pasak žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas LT“ valdybos pirmininko Petro Viršilo, viešojoje erdvėje šiuo metu matyti įvairių nuomonių apie pieno kainas. Vieni jas lygina su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, kiti nurodo natūralaus pieno kainas, dar kiti – bazinių rodiklių pieno kainas, ir tai ūkininkams įneša painiavos. Dėl to kartais kyla nesusipratimų ir pasipiktinimų. „Galiu pasakyti užtikrintai – pieno kainos mažėja, per 2 mėn. jos sumažėjo vidutiniškai 15 proc. Kol kas pasaulio rinkose nematyti teigiamų ženklų, tad artimiausiais mėnesiais galimas dar šioks toks pieno kainų kritimas, bet, tikėtina, nebebus toks žymus, koks buvo“, – ŪP prognozavo P. Viršilas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.