Pieno supirkimo sąlygos vėl liberalizuojamos

„Pagaliau bus sustabdytas smulkių pieno ūkių nykimas dėl šaldytuvo fermoje trūkumo, – „Ūkininko patarėjui“ sako žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas ir asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) stabdo kai kurias pakeistas Pieno supirkimo taisyklių nuostatas, atsisakant ankstesnių išlygų dėl galimybės supirkti neatšaldytą tik ką pamelžtą pieną.“

Perteklinis reikalavimas

„Ilgai diskutavome su ŽŪM vadovais, viceministru Pauliumi Astrausku, pateikėme pieno žaliavos kelio nuo ganyklos iki pieno perdirbimo įmonės skaičiuotes ir įtikinome, kad reikalavimas nuo 2023 m. sausio 1 d. supirkti tik ūkyje iki 10 °C atvėsintą pieną yra perteklinis, bei paprašėme atidėti šią nuostatą dar keleriems metams. Galbūt per tą laiką maži ūkiai sustambės ir problema išsispręs savaime“, – „Ūkininko patarėjui“ mintis dėliojo žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Juratė Dovydėnienė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius ŪP pasakojo, kad nuo 2001 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei ŽŪM specialistai šalies ūkininkams, laikantiems iki dešimties karvių, primindavo, kad tik ką pamelžtą ir šiltą pieną parduoti supirkėjui bus galima tik laikinai. ES teisės aktuose numatyta, kad šviežias pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Lietuvoje iki šiol dar taikoma išimtis – kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, jo atšaldyti nereikia. LPGA duomenimis, šaldytuvus, skirtus atvėsinti tik ką pamelžtą pieną, turi apie 30 proc. šalies pieno ūkių. Tačiau pernai žemės ūkio ministro įsakymu išimtis panaikinta – nuo 2023 m. sausio 1 d. visas superkamas pienas turės būti atšaldytas iki 8 °C.

Problema ta, kad pagal pieno tyrimų duomenis nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pamelžtas pienas nėra atšaldomas iš karto po melžimo.

E. Bičiaus teigimu, VMVT, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu buvo parengtas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, o pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti taikomas pereinamasis dviejų metų laikotarpis.

Parama situacijos nepakeitė

Ne vienerius metus daug diskutuota apie priemones, kurios leistų pieno gamintojams gerinti pieno kokybę. Ji ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Pieno gamintojai buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, ją buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Nuo 2020 metų išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti. Ši parama skirta pieno gamintojams, laikantiems nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. intensyvumo išmoka, siekianti 15 tūkst. Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą suteikiamas prioritetas, jiems skiriama 20 atrankos balų. Per dvejus metus (2020–2021) buvo paremta apie 890 pareiškėjų, jiems skirta daugiau nei 13 mln. Eur. 2022 m. pieninės galvijininkystės smulkiesiems ūkiams taip pat skirta 5 mln. Eur. Paraiškų priėmimas baigėsi kovo mėnesį. LPGA duomenimis, nemenka dalis pasinaudojusiųjų parama įsigijo ne pieno šaldytuvus, o žemės dirbimui reikalingos technikos, nes dėl pieno supirkimo kainų politikos toliau tęsti pienininkystės verslo neketino.

Remiantis LPGA direktoriaus E. Bičiaus turima informacija, dar prieš mėnesį VMVT specialistai teigė, kad įgyvendinant ES Reglamento 853/2004 nuostatas dėl pieno temperatūros režimų užtikrinimo numatyta, kad pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas kas antrą ar trečią dieną. Šio Reglamento užtikrinimą kontroliuoja EK Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas. Lietuvoje taikomos pieno ir pieno produktų saugos oficialios kontrolės sistemos. Direktorato 2016 m. atlikto patikrinimo metu atkreiptas dėmesys į tam tikrus neatitikimus su galiojančio reglamento nuostatomis.

Vadovaujantis ŽŪM patvirtintomis taisyklėmis, buvo suteikta išlyga atvejams – supirkti pieną, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, perkeliant jo atšaldymą pieno supirkėjui. Bendru sutarimu 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D–48 buvo pakeistos kai kurios Pieno supirkimo taisyklių nuostatos, atsisakant ankstesnių išlygų dėl galimybės supirkti neatšaldytą tik ką pamelžtą pieną 2 val. po melžimo, pristatant pieną į perdirbimo įmonę, jo temperatūra neturi viršyti 10 °C. Pieno temperatūra turi būti matuojama kiekvieno priėmimo metu. Šios nuostatos įsigaliojimo terminas buvo numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Kooperatyvams, vienijantiems po kelis šimtus nedidelių ir vidutinių pieno ūkių, pavyko įtikinti ministeriją šį terminą nukelti iki 2027 m. sausio 1 d., – optimizmo nestokojo ŽŪK „Pieno puta“ direktorė J. Dovydėnienė. – Mūsų kooperatyvo nariai (dabar jų yra apie 600, 70 proc. – keleto karvių laikytojai) yra ir pieno punktų su pieno šaldymo įranga bendrasavininkiai. Vienas į punktą rytais atveža 10 kg pieno, kitas – 2 tūkst. kg. Jeigu kiekvienas jų tik ką ganykloje pamelžtą pieną gabentų namo, atvėsintų buitiniame šaldytuve ir tik tada atvežtų į punktą parduoti, pailgėtų pieno kelias, suprastėtų žaliavos kokybė. Gavus valstybės paramą (15 tūkst. Eur) šaldytuvui fermoje įsirengti, įpareigojimų našta užgultų smulkų pieno gamintoją. Juk šalia gautų paramos lėšų dar antra tiek kainuotų patalpos įrengimas. Kiekvienas ūkininkas savo veiklą planuoja įvertinęs pieno gamybos kaštus ir žaliavos supirkimo kainas. Retas jaunasis ūkininkas šiandien imtųsi pienininkystės, juolab kad ir karvių nusipirkti neįmanoma.“

Nėra racionalaus paaiškinimo

„Kai Vokietijoje užsakėme Lietuvos pieno ūkių produkcijos gamybos kaštų studiją, smulkių ir vidutinių pieno ūkių kilogramo savikaina siekė apie 58 euro centus, stambių pieno ūkių – apie 32 ct, – kalbėjo LPGA direktorius E. Bičius, – tokia skaičiuotė buvo prieš kelerius metus, šiandien pieno kilogramo gamybos kaštai mažesniems ūkiams išaugę iki 73 ct. Europos pieno taryba ir Europos Komisija rekomenduoja pieno gamintojams vienytis į gamintojų grupes, kooperatyvus, tokiu būdu amortizuojant verslo rizikas, mažinant pieno savikainą.“

„Nėra racionalaus paaiškinimo, kas sudaro pieno supirkimo kainų išklotinę, – stebėjosi pieno ūkių ekspertu tituluojamas J. Kuz­minskas, – supirkėjai dažniausiai motyvuoja produkcijos eksportu ir nuo pasaulio rinkų priklausančiu nacionaliniu pieno gamybos sektoriumi. Prieš dešimtmetį ūkininkai tikėjosi, kad šalyje mažėjant pieno ūkių skaičiui, žaliavos supirkimo kainos didės. Deja, pieno produktų kainos kyla tik prekybos centruose, iki kaimo ūkininko jos neatsirita. O pieno gamybos kaštai auga kaip ant mielių. Brangsta pašarai, energetika, darbo jėga.“

„Geopolitiniai pokyčiai šalies gyventojams parodė, kaip svarbu turėti vietinės kilmės maisto šaltinį, – teigė J. Dovydėnienė, – nors pasigedome tik ukrainietiškos druskos, bet pieno gamintojams aktualūs įvežtiniai pašarų priedai, o vartotojams – lietuviški pieno produktai. Pagaliau šalies viešojoje erdvėje pasigirdo daug kam „netikėta“ žinia, kad maistą kuria ne prekybos tinklai, o žemdirbys.“

Pieno gamintojai investuoti neketina

Žemės ūkio viceministras Paulius ASTRAUSKAS

Šalies pieno ūkis valstybei labai svarbus. Žinome, kad ne visi pieno ūkiai turi fizines galimybes įsigyti pieno atvėsinimo įrangą. Apie tai diskutuota ne vienerius metus.

Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D–48 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. visas pristatomas pienas turi būti atšaldytas iki 8 °C, nebelieka išimties, kad pieno nebūtina atšaldyti, jei jis pristatomas per 2 val. po melžimo.

Pieno gamintojų ir jų atstovų teigimu, smulkūs pieno gamintojai neketina investuoti į pieno atšaldymo įrangą, o įsigaliojus šiam reikalavimui, jie žada pasitraukti iš pieno gamybos. Atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir siekį pakankamai apsirūpinti žaliava, įsakymo projekte siūloma reikalavimo pristatyti tik atšaldytą iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros pieną įsigaliojimą nukelti ketveriems metams – iki 2027 m. sausio 1 d. Projektas buvo derinamas su VMVT, LPGA, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, asociacijomis „Kooperacijos kelias“, „Pieno centras“, „Karvutė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Žemaitijos pienas“, žemės ūkio kooperatyvais „Pieno gėlė“, „Pieno puta“, „Ekotikslas“, kitais socialiniais partneriais bei konsultuojamasi su visuomene. Teisės aktas turėtų būti patvirtintas dar šį mėnesį.

Redakcijos nuotraukos