„Ūkininko patarėjo“ kalbinti įvairių regionų pieno ūkių šeimininkai neslėpė, kad šiuo metu yra labai svarbu, jog ekstremalios žiemos sąlygos nesumažintų jų ūkių gaminamos produkcijos apimtys ir gaunamos pajamos, nesušlubuotų gyvulių sveikata. Šalčiams kruopščiai ruošėsi ir Kauno r. ūkininkaujanti Regina Bernatonienė.
„Mūsų ferma yra šaltojo tipo, todėl kiek įmanoma dengėme stogą, kad būtų šilčiau, robotai, mėšlas neužšaltų. Jei nepasiruoštume, užšaltų viskas – vanduo girdyklose, sustotų skreperiai, neitų pašalinti mėšlo ir kt. Todėl ruošėmės, darėme viską, ką galėjome. Fermoje esanti įranga yra jautri šalčiams, ypač ilgalaikiams. Užšalus įrangai, ją atšildyti jau būna problema. Tą padaryti būtų sunkiau, nei išvengti užšalimo“, – kalbėjo pieno ūkio šeimininkė.
Ji teigė, kad kiekvienas ūkis žino savo silpnąsias puses ir, atšalus orams, jas bando pašalinti, užbėgti įvykiams už akių, turėti sistemą, įdėti daugiau rankų darbo.
Kitas to paties rajono ūkininkas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, kuri ŪP yra žinoma, pasakojo, kad jo fermoje jau užšalo girdyklos. „Tam buvau pasiruošęs. Kad vandentiekio vamzdžiai neužšaltų, ant jų buvau uždėjęs šildomus kabelius. Tačiau pasirodo, jog kabelius nugraužė pelės ir šildymas neveikė, todėl vamzdžiai užšalo, juos teko atšildyti. Daug laiko skyrėme kelių ir kiemo valymui, nes dėl gausaus snygio nebūtų privažiavęs pienvežis“, – nelengvą situaciją apibūdino vyras.
Daug laiko kelių valymui skyrė ir Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius. „Stipriai pustė. Todėl sniegą teko stumdyti net kelis kartus per dieną. Šį darbą visada atlieku pats, kadangi žinau, kaip tą reikia daryti. Kelią visada valau plačiai, nes siaurai nuvalius, jį greitai ir vėl užpusto. Traktorius, su kuriais dirbame, statome angaruose arba fermoje, kad užsikurtų, nes tepalai nuo šalčio sustingsta“, – pokalbį pradėjo A. Kudrevičius. Darbštus ūkininkas pasakojo, kad, išgirdęs orų prognozes, pradėjo planuoti darbus ir fermoje. Ją apšiltino, užtraukė užuolaidas. „Kol kas įrenginiai fermoje dar neužšalo. Tačiau bijom didesnių šalčių, nežinome, kaip čia bus toliau. Rūpesčių yra“, – pridūrė ŪP pašnekovas.
Spustelėjus šaltukui, vandentiekio vamzdžius, sumontuotus mažiau šildomose patalpose, suskubo užsandarinti ir Kretingos r. pieno ūkio šeimininkas Mindaugas Šukys. „Esame pasiruošę šalčiams, patalpas užsandarinome. Dabar pasitaiko vėjuotų dienų, todėl gali kilti problemėlių. Tačiau pienininkus daugiau baugina ne šaltis, o pieno kainos, kurios krenta. O dėl šalčio – tenka daugiau degalų, pašarų sunaudoti, todėl ūkio sąnaudos didėja. Buvome optimistiškiau nusiteikę, bet dabar – rankos nusviro. Abejojame dėl ateities. Kyla dilema: būti ar nebūti“, – kalbėjo M. Šukys.
Kolegos mintims pritarė ir Telšių r. ūkininkaujantis Gintas Palekas. „Pats didžiausias nesklandumas – mažos pieno kainos. Visa kita galima išspręsti ir sutvarkyti. Tiek sniegą, tiek šaltį išgyventi galima“, – ŪP tvirtino pienininkas.
Ukmergės r. pieno ūkį prižiūrinti Žibutė Razvadauskienė teigė, kad tuomet, kai nėra gerai, kai ateina šalčiai, ūkininkai privalo pasirūpinti jautriausiomis ūkio vietomis. „Šiuo metu problemų neturime. Darbai ūkyje vyksta sklandžiai“, – trumpai pakomentavo ūkininkė.
Prienų r. pienininkystės ūkį, kuriame dirba daugiau robotų nei žmonių, puoselėjantis Martynas Krūvelis ŪP aiškino, kad oro temperatūrai nukritus žemiau –20 °C, fermoje nutinka nesklandumų, kuriuos tenka operatyviai spręsti. „Karvės patenkintos šalčiu. Jos aprūpintos ir pašarais, ir vandeniu. Tam, kad girdyklos neužšaltų, vandentiekį esame apšiltinę. Ten, kur vamzdyno vietos yra atviresnės, esame išvedžioję šildymo kabelius“, – pasakojo Prienų r. ūkininkas.
Gyvenimo ir sunkumų užgrūdintas Telšių r. ūkininkas Jonas Lapinskas sarkastiškai prabilo, kad jo pieno ūkis jokių rūpesčių neturi. „Nieko neperkame. Pinigų nėra. Todėl nieko galvoti nereikia. Karvėms vandens paduodame, dar šiek tiek pašeriame. Viskas užšalę, su arbatinukais lakstome, vandentiekį šildome, specialistų daugybė į ūkį atvažiuoja, „padeda“. Už 1 l pagaminto pieno gauname 30 proc. mažiau, nei gaudavome litais. Tai tokia yra padėtis. Kadangi esu užgrūdintas, tai dirbu. Jei nebūtų rūpesčio dėl karo, seniai fermos duris būčiau užrakinęs“, – kalbėjo garbaus amžiaus vyras.
Šaltis rūpesčių sukėlė ūkininkei Jūratei Vilčinskienei, prižiūrinčiai pieno ūkį Biržų r. „Mūsų fermoje užšalo girdyklos, nes buvo –12–15 °C. Todėl šildome vamzdžius, kurie yra atvesti nuo gręžinio. Dėl šalčių padidėjo elektros, degalų sąnaudos, padaugėjo darbo. Karvėms tenka duoti daugiau ir kokybiškesnių pašarų, priedų, nes jos išnaudoja daugiau energijos. Dėl šalčių išgyvensime. Tačiau pieno kainos mažėja ir to, ką mes sunaudosime likviduoti šalčio padariniams, jos nepadengs“, – atviravo moteris.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkė Zita Dargienė ŪP tvirtino, kad dauguma ūkininkų, nelygu, kokias fermas turi, šiuo metu priversti „šildyti orą“, kad neužšaltų girdyklos, neužstrigtų mėšlo šalinimo sistemos. „Patalpos, kur yra visa įranga, vėsios, šaltis skverbiasi kiaurai. Tai liūdina. Ūkininkams tenka jungti šildytuvus, kad neužšaltų vandentiekis. Tam, kad neužstrigtų transporteriai ir skreperiai, vamzdynus tenka šildyti dujomis iš balionų. Visa tai skaudžiai veikia ūkininkus, paplonins ir taip apytuštes jų kišenes. Pranašumų turi tie pienininkai, kurie įsirengę robotizuotas fermas. Tačiau tokių fermų yra mažai, jei tokių fermų kiekviename rajone yra bent po vieną, tai – didžiausias pliusas. Šalčiai pieno ūkiams nėra naudingi. Su baime ir įtampa į tai žvelgiame. Mažėjant pieno supirkimo kainoms, atrodo, kad dar ir pati gamta atsisuko prieš pieno ūkius“, – dėstė Z. Dargienė.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 16 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.