Pieno ūkiams – laikinas atokvėpis

„Pagaliau bus sustabdytas smulkių pieno ūkių nykimas vien dėl to, kad jų  fermose trūksta šaldytuvo, –  džiaugiasi žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas, asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) stabdo kai kurias Pieno supirkimo taisyklių nuostatas.“

Perteklinis reikalavimas

„Ilgai diskutavome su ŽŪM vadovais,  pateikėme pieno žaliavos kelio nuo ganyklos iki pieno perdirbimo įmonės skaičiuotes,  įtikinome, kad reikalavimas nuo kitų metų sausio 1 d. supirkti tik ūkyje iki 10 °C atvėsintą pieną yra perteklinis ir paprašėme atidėti šią nuostatą dar keleriems metams. Galbūt per tą laiką maži ūkiai sustambės ir problema išsispręs savaime“, – svarsto žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Juratė Dovydėnienė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius sako, kad nuo 2001 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei ŽŪM specialistai šalies ūkininkams, laikantiems iki dešimties karvių, primindavo, kad tik ką pamelžtą ir šiltą pieną parduoti supirkėjui bus galima tik laikinai. ES teisės aktuose numatyta, kad šviežias pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien.

Siekta produkcijos kokybės

Lietuvoje iki šiol dar taikoma išimtis: kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, jo atšaldyti nereikia. LPGA duomenimis, šaldytuvus, skirtus atvėsinti tik ką pamelžtą pieną, turi apie 30 proc. šalies pieno ūkių. Tačiau pernai žemės ūkio ministro įsakymu išimtis panaikinta – nuo 2023 m. sausio 1 d. visas superkamas pienas turės būti atšaldytas iki 8 °C.

Pieno tyrimų duomenimis, nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pamelžtas pienas nėra atšaldomas iš karto pamelžtas.

E. Bičiaus teigimu, VMVT, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu buvo parengtas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, o pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti taikomas pereinamasis dvejų metų laikotarpis.

Parama nukeliavo ne ten

Ne vienus metus daug diskutuota apie priemones, kurios leistų pieno gamintojams gerinti pieno kokybę. Ji ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Pieno gamintojai buvo informuoti ir raginami naudotis parama įsigyti pieno šaldymo įrangą, ją buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.

Nuo 2020 metų išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos stiprinti savo ūkius. Ši parama skirta pieno gamintojams, laikantiems nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, siekianti 15 tūkst. Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą suteikiama pirmenybė. Per dvejus metus (2020–2021 m.) buvo paremta apie 890 pareiškėjų, jiems skirta daugiau nei 13 mln. Eur. 2022 m. pieninės galvijininkystės smulkiesiems ūkiams taip pat skirta 5 mln. Eur.  LPGA duomenimis, nemenka dalis pasinaudojusiųjų parama įsigijo ne pieno šaldytuvus, o žemei dirbti reikalingos technikos, nes dėl pieno supirkimo kainų politikos toliau tęsti pienininkystės verslo neketino.

Išlygų buvo atsisakyta

Pasak LPGA direktoriaus E. Bičiaus,  dar prieš mėnesį VMVT specialistai teigė, kad įgyvendinant ES reglamento nuostatas dėl pieno temperatūros režimų užtikrinimo numatyta, kad pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas kas antrą ar trečią dieną. Vadovaujantis ŽŪM patvirtintomis taisyklėmis, buvo suteikta išlyga – supirkti pieną, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo, perkeliant jo atšaldymą pieno supirkėjui.

2021 m. sausio 22 d. buvo pakeistos kai kurios Pieno supirkimo taisyklių nuostatos, atsisakant ankstesnių išlygų dėl galimybės supirkti neatšaldytą tik ką pamelžtą pieną 2 val. po melžimo, pristatant pieną į perdirbimo įmonę, jo temperatūra neturi būti aukštesnė nei 10 °C. Pieno temperatūra turi būti matuojama kiekvieno priėmimo metu. Šios nuostatos įsigaliojimo terminas buvo numatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Pailgėtų pristatymo laikas

„Kooperatyvams, vienijantiems po kelis šimtus nedidelių ir vidutinių pieno ūkių, pavyko įtikinti ministeriją šį terminą nukelti iki 2027 m. sausio 1 d., – optimizmo nestokoja ŽŪK „Pieno puta“ direktorė J. Dovydėnienė. – Mūsų kooperatyvo nariai (dabar jų yra apie 600, iš jų 70 proc. – turintys tik keletą karvių) yra ir pieno punktų su pieno šaldymo įranga bendraturčiai. Vienas į punktą rytais atveža 10 kg pieno, kitas – 2 tūkst. kg. Jeigu kiekvienas jų tik ką ganykloje pamelžtą pieną gabentų namo, atvėsinti buitiniame šaldytuve ir tik tada atvežtų į punktą parduoti, pailgėtų jo  kelias, suprastėtų žaliavos kokybė. Gavus valstybės paramą (15 tūkst. Eur) šaldytuvui fermoje įsirengti, įpareigojimų našta užgultų smulkųjų pieno gamintoją. Juk šalia gautų paramos lėšų dar antra tiek kainuotų įrengti patalpą. Kiekvienas ūkininkas savo veiklą planuoja, įvertinęs pieno gamybos kaštus ir žaliavos supirkimo kainas. Retas jaunasis ūkininkas šiandien imtųsi pienininkystės, juolab kad ir karvių nusipirkti neįmanoma.“

Nėra racionalaus paaiškinimo

„Kai Vokietijoje užsakėme Lie­tuvos pieno ūkių produkcijos gamybos kaštų studiją, smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių kilogramo savikaina siekė apie 58 centus, stambių pieno ūkių – apie 32 ct, – kalbėjo E. Bičius, – tokia skaičiuotė buvo prieš kelerius metus, šiandien pieno kilogramo gamybos kaštai mažesniems ūkiams išaugę iki 73 ct. Europos pieno taryba ir Europos Komisija rekomenduoja pieno gamintojams vienytis į gamintojų grupes, kooperatyvus, ir šitaip sušvelninti verslo rizikas, mažinti pieno savikainą.“

„Prieš dešimtmetį ūkininkai tikėjosi, kad šalyje mažėjant pieno ūkių skaičiui, žaliavos supirkimo kainos didės. Tačiau pieno produktų kainos kyla tik prekybos centruose, iki kaimo ūkininko jos neatsirita. O pieno gamybos kaštai auga kaip ant mielių. Brangsta pašarai, energetika, darbo jėga“, – teigia J. Kuzminskas.

Pasak J. Dovydėnienės, geopolitiniai pokyčiai šalies gyventojams parodė, kaip svarbu turėti vietinės kilmės maisto šaltinį. „Kol kas pasigedome tik ukrainietiškos druskos, bet pieno gamintojams labai aktualūs įvežtiniai pašarų priedai, o vartotojams – lietuviški pieno produktai, – sako ŽŪK „Pieno puta“ direktorė. – Pagaliau šalies viešojoje erdvėje pasigirdo daug kam „netikėta“ žinia, kad maistą kuria ne prekybos tinklai, o žemdirbys.“

J. Dovydėnienė: „Ilgai diskutavome su ŽŪM vadovais, pateikėme pieno žaliavos kelio nuo ganyklos iki pieno perdirbimo įmonės skaičiuotes, įtikinome, kad reikalavimas nuo kitų metų sausio 1 d. supirkti tik iki 10 °C atvėsintą pieną yra perteklinis ir paprašėme atidėti šią nuostatą dar keleriems metams.

Maži ūkiai investuoti nepajėgūs 

Žemės ūkio viceministras Paulius ASTRAUSKAS

Šalies pieno ūkis valstybei labai svarbus. Žinome, kad ne visi pieno ūkiai turi fizines galimybes įsigyti pieno atvėsinimo įrangą. Apie tai diskutuota ne vienus metus.

Pieno gamintojų ir jų atstovų teigimu, smulkieji pieno gamintojai neketina investuoti į pieno atšaldymo įrangą, o įsigaliojus šiam reikalavimui, jie žada trauktis iš pieno gamybos. Atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją ir siekį pakankamai apsirūpinti žaliava, reikalavimus atšaldyti pristatomą pieną pasiūlėme nukelti ketveriems metams – iki 2027 m. sausio 1 d. Projektas buvo derinamas su VMVT, LPGA, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Žemės ūkio rūmais, kitomis pienininkų organizacijomis, socialiniais partneriais, konsultuotasi su visuomene. Teisės aktas turėtų būti patvirtintas dar šį mėnesį.