Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




AKTUALUS INTERVIU

Bronis Ropė. Redakcijos nuotr.

Pieno ūkininkai galės lengviau planuoti ateitį?

2026/07/14


Padidink tekstą

Seimas šiandien balsavo dėl vadinamojo „pieno įstatymo“, kuris turėtų užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, o tam tikros įstatymo nuostatos savo ruožtu leistų ūkininkams geriau planuoti savo pajamas, investicijas ir sąnaudas.  

Už Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Pokyčiai įsigalios nuo 2027 metų kovo 1 dienos.

Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektu nustatomi apribojimai perdirbėjams mokėti gamintojams priemokas ir priedus, kurių dydžiai bendrai būtų didesni nei 20 proc. pieno pirkimo kainos.

Be to, nuo kitų metų kovo 1 d. bus draudžiama perdirbėjui vienašališkai nutraukti sutartį apie tai nepranešus gamintojui, keisti jo pristatymo dažnumą, būdą, vietą, laiką arba kiekį, kokybę, kitas sąlygas.

Taip pat siūloma neleisti mokėti už tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomą pieną mažesnę kainą negu už surenkamą tiesiogiai iš ūkio šaldytuvo.

Perdirbėjams nebus leidžiama taikyti nuoskaitų už perkamą pieną, jeigu jų nebus žemės ūkio ministro patvirtintame sąraše.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad pokyčiai užtikrins kainodaros skaidrumą, skatins kooperaciją ir numatys galimybę patiems ūkininkams pristatyti pieną supirkėjui ar perdirbėjui.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, valstiečių–žaliųjų atstovas Bronis Ropė „Ūkininko patarėjui“ išsamiau pakomentavo naujojo įstatymo nuostatas ir artėjančius pokyčius, kurie itin aktualūs pieno gamintojams.

– Kodėl reikėjo šito „pieno įstatymo“? Kas pasikeis mūsų ūkininkams, kai jis įsigalios?

– Įstatymui įsigaliojus laukia pakankamai rimti pokyčiai. Pavyzdžiui, kol kas ūkininkai gali pasirašyti tik terminuotas sutartis, tačiau šis įstatymas numato ir neterminuotas sutartis. Antras dalykas – dabar nėra nuostatos, pagal kurią valstybinėje įstaigoje būtų tikrinama pieno kokybė, nes dabar senasis įstatymas negalioja, todėl bus įvesta prievolė, kad be valstybinės pieno tikrinimo kokybės nustatymo pieno nebus galima priiminėti. Toliau – tie ūkininkai, kurie pasirinks neterminuotą sutartį: nelieka pieno grupių, o bus taikomos visiems vienodos supirkimo kainos, nepriklausomai nuo kiekio. Tai priklausys tik nuo gamybos ir pristatymo būdo – nesvarbu, ar tu pristatysi 100 litrų, ar 10 tonų, vis tiek gausi vienodą kainą, jeigu naudoji įprastinį pieno gamybos būdą ir supirkėjas ima iš tavo šaldytuvo. Arba jeigu pats pristatai į pieninę nesvarbu kokį kiekį – vis vien kainą gausi vienodą. Ir dar vienas naujas dalykas: jeigu ūkininkas pasirinks neterminuotą sutartį, tai priemokos bus apribotos iki 20 proc. pagal pieno kokybę, t. y. nebus tų didelių priemokų už visokius „lojalumus“ ar „patikimumus“... O kas gaus geresnes sąlygas, ypatingai didesni gamintojai, tai jie galės rašytis terminuotas sutartis, kuriose bus nurodytos kitos sąlygos, o visi tie, kurie neturi derybinių galių bei galimybių derėtis, galės rašytis neterminuotas sutartis ir bus apginti įstatymu.

– Kaip suprantu, Seimo komitete svarstėte ir ūkininkams aktualią nuostatą, jog pieno supirkimo kainos negali būti mažesnės nei gamybos sąnaudos. Kodėl ji neįtraukta į įstatymą?

– Taip, mes tai svarstėme, bet kol kas atsisakėme šios nuostatos dėl kelių priežasčių. Viena vertus, rudenį Europoje turėtų būti svarstomas ir priimtas naujas sąžiningos praktikos reglamentas. Antra priežastis – nauja Vyriausybė, kuri šiandien davė priesaiką, savo programoje įsirašė, kad jie sieks, jog pieno supirkimo kaina būtų ne mažesnė už savikainos, be to, ketinama įtraukti ir prekybos tinklus į sąžiningos prekybos grandinę. Todėl lauksime naujosios Vyriausybės priemonių plano, žiūrėsime, kada pateiks Seimui tuos pakeitimus. Dėl to šį klausimą trumpam atidėjome, nes nesutarėme, kokį mechanizmą taikyti – ar vidutinę savikainą, ar atskiriems pridavimo variantams skirtingą savikainą, ar individualią savikainą... Vienu žodžiu, kol kas nesuradome mechanizmo, o įstatymas įsigalios nuo kitų metų kovo 1 dienos, tad gali būti, jog bus priimti vienas ar keli pakeitimai dėl savikainos ir prekybininkų įtraukimo į sąžiningos prekybos grandinę, kas yra naujosios Vyriausybės įsipareigojimas. Tuomet įstatymas bus pilnai užbaigtas.

– Nepaisant įvairių teisės aktų ir ankstesnių valdžių bandymų pažaboti nesąžiningus supirkėjus bei pardavėjus, sunkiausiai dirbantys ūkininkai visada gauna mažiausią pelno maržą, o labiausiai visada pelnosi kiti. Ar dabar tai pasikeis?

– Iki šiol buvo taip, kad vieni gaudavo didesnę kainą, kiti – mažesnę. Kitaip sakant, didiesiems moka 40 centų, o kitiems – 15 centų... Dabar, jeigu ūkininkas pasirinks neterminuotą sutartį, visiems bus vienoda kaina. Tai yra visi dabar gaus po 40 centų, jeigu bus tokia kaina... Kitaip sakant, dabar mėginame užtikrinti stabilumą ir tam tikrą ateities modelį, kad ūkininkas galėtų dirbti ne tik galvodamas, kaip čia jam dabar išgyventi, bet ir kurti savo ateitį, kad galėtų normaliai investuoti, mažinti išlaidas ir gauti didesnį pelną.

 

Kalbėjosi Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Jungtinių Valstijų pieno pramonė žengia į didelių ūkių erą: iki dešimtmečio pabaigos ūkių skaičius gali susitraukti iki maždaug 20 000 net ir tuo atveju, jei pieno gamyba toliau augs, kadangi didžiausi ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį.
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Prof. J. Bernatonienė apie augalus: gali būti ir maistas, ir vaistas, ir nuodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė, profesorė Jurga Bernatonienė ragina į vaistažoles žvelgti ne tik kaip į lietuviškos tradicijos dalį, bet ir ka...
2026/08/19

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutin...
2026/08/19

Nuo kitų metų dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino atnaujintas „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygas, pagal kurias nuo kitų metų sausio stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie...
2026/08/19

Diegiama efektyvesnė valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo elektroninė sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projektui, kuriuo toliau tobulinama valstybin...