Pieno ūkio stiprybė – modernios technologijos, pieno kokybės ir gyvūnų produktyvumo tyrimai

Ūkininkas Vytautas Stankevičius.

Lietuvos pakraščio kaime yra vienas sėkmingiausių Lietuvos ūkių, kuriame tvarkomasi remiantis mokslu ir pastoviai daug lėšų investuojama į naujausių melžimo, šėrimo, laikymo technologijų diegimą, aplinkosaugą. Visai tikėtina, kad artimiausiu metu tokiame ūkyje laikomos karvės duos ne tik įprastą geros kokybės, bet ir unikalų alergijos nesukeliantį A2A2 pieną, o galbūt net daugiau melatonino turintį, žmogų raminamai veikiantį naktinį pieną.

„Ilgalaikė pieno ūkio perspektyva neįsivaizduojama be galvijų nuoseklių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimų“, – sako Parovėjos kaimo (Biržų r.) ūkininkas Vytautas Stankevičius, vieno pažangiausių šalies pieno ūkių šeimininkas.

Ūkininkas įsitikinęs, kad tai viena efektyviausių priemonių pieno gamintojams, planuojantiems savo ūkių ateitį ir siekiantiems turėti sveiką, geros genetinės vertės gyvulių bandą.

Gerosios praktikos pavyzdys

„Mums Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkis – gerosios praktikos pavyzdys, – kalba UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. Laima Urbšienė. – Kaip gamybinį, mokslinį, eksperimentinį, inovatyvų kompleksą biržiečių ūkį drąsiai galime demonstruoti ir šalies studentams, studijuojantiems gyvulininkystės disciplinas, ir užsienio specialistų delegacijoms.“

Jau daug metų (nuo 1998 m.) Stankevičių ūkis naudojasi UAB „Pieno tyrimai“ teikiamomis paslaugomis, vykdo gyvūnų produktyvumo tyrimus (GPT), kaupia ir analizuoja gautą informaciją apie kiekvieną gyvulį. Ūkio rezultatai akivaizdūs! Per pastaruosius 10 metų metinis primilžis iš karvės vidutiniškai padidėjo 2 500 kg ir šiuo metu siekia 8 500 kg. Atitinkamai iš karvės gauta 205 kg daugiau riebalų ir baltymų (suma siekia 661 kg). Gerėjo ir dauguma bandos reprodukcijos rodiklių. Anksčiau karvių ir telyčių sėklinimo indeksas siekė 3, dabar – 1,5, trukmė tarp dviejų paskutinių veršiavimųsi buvo 408 d., dabar – 383 d., veršelių atsivedimas padidėjo net 6 proc.

UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. Laima Urbšienė ir direktorės pavaduotoja gyvūnų produktyvumo tyrimams dr. Danguolė Urbšienė.

Pasak UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotojos gyvūnų produktyvumo tyrimams dr. Danguolės Urbšienės, toks ūkis kaip Stankevičių yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip galima sumaniai ūkininkauti, nuosekliai vykdant gyvūnų produktyvumo tyrimus, reikalingus gyvūno veislinei ir ūkinei vertei nustatyti, kryptingai jų atrankai atlikti, racionaliai organizuoti reprodukciją ir siekti geriausių veiklos rezultatų.

„Kiekvieną rytą atėjęs į fermą darbus pradedu nuo ūkio gyvulių produktyvumo ir sveikatingumo duomenų, kurie pastoviai kaupiami ūkio kompiuterinėje bandos valdymo programoje, analizės“, – kalba Stankevičių ūkio veterinarijos gydytojas Justas Stiklius. Todėl, anot jo, be individualių karvių produktyvumo ir pieno kokybės duomenų būtų tikrai sunku siekti norimų rezultatų.

UAB „Pieno tyrimai“ Aukštaitijos skyriaus administratorės Rasos Mulevičienės teigimu, Stankevičių pieno ūkis – didžiausias Biržų rajone. Ūkyje laikoma 910 galvijų, tarp jų – 498 melžiamos karvės. Bandos pagrindą sudaro holšteinizuotos Lietuvos juodmargės ir žalosios. Dar ūkyje yra džersių veislės karvių grupė – 70 galvijų. Jos branduolį ūkininkai įsigijo Danijoje. Pasak R. Mulevičienės, šio ūkio sėkmė akivaizdi. Tai rodo pasiekti ir nuolat geriausiai vertinami šio ūkio veiklos rezultatai. Ūkininkai yra įvairių konkursų („Pažangiausio ekologinio ūkio“, „Metų ūkio“, „Inovatyvaus jaunojo ūkininko ūkio“ ir kitų) laimėtojai, tradicinio renginio „Pienės 2019“ didžiausių ir efektyviausių Lietuvos pieno gamintojų (tarp šeimos kategorijos ūkių) prizininkai.

Technologinės naujovės ūkyje

Nuo 1998 m. pieno ūkį kuriantys Stankevičiai iš pradžių laikė keturias karves, vėliau bandą plėtė, pirko galvijų iš kaimynų, įsivežė iš užsienio. Pieno ūkis augo, investicijos skatino tobulėti, ieškoti naujų modernizavimo galimybių. Neseniai fermoje įdiegta moderni melžimo platforma. Kaip pasakoja V. Stankevičius, kiekviena bandos karvė turi specialų jutiklį, platformos sistema nuolat fiksuoja begalę įvairių duomenų. Tokioje aikštelėje vienu metu galima melžti 32 karves. Joje įdiegta labai daug elektronikos prietaisų. Pasak V. Stankevičiaus, tai nauja moderni automatizuota melžimo sistema, mažinanti laiko sąnaudos: karvės greičiau pamelžiamos, darbuotojai turi daug laisvo laiko, nėra tiek pririšti prie gyvulių ar tvarto. Kai buvo naudojami melžimo robotai, tekdavo labai daug laiko skirti gyvuliams prižiūrėti. Darbas užtrukdavo 24 valandas per parą: reikėjo stebėti sistemas, bandą, daug plauti, aiškintis, kodėl kai kurios karvės neina prie melžimo robotų. Pasak ūkininko, naujoji melžimo aikštelė technologiškai leidžia rytą, atsisėdus prie kompiuterio, gauti išsamią bandos apžvalgą. Galima žinoti, kuri karvė nedavė pieno, kuri davė per mažai, kiek konkreti karvė suėdė pašaro. Elektroniniai jutikliai padeda pamatyti, kokios buvo kiekvienos karvės gyvybinės funkcijos, įskaitant rujos laiką, kada ji atsives veršelį, kokia bus jos būklė apsiveršiavus, net prognozuoti, kokius bulius parinkti karvėms, kad gerėtų palikuonių kūno konstitucija, karvės duotų daugiau pieno.

Reikia paminėti, kad ūkio savininkai nuolat ieško mokslo siūlomų galimybių efektyvinti gamybą. Prieš kelerius metus Stankevičių ūkyje buvo įrengtas želmenų auginimo cechas, visus metus aprūpinantis karves žaliuoju pašaru. Jame per metus galvijams paruošiama 438 t želmenų. Be to, jau pradedama įrengti patalpas, kuriose iš ūkyje laikomų džersių veislės karvių pieno bus gaminami įvairūs švieži ir brandinti sūriai.

„Gyvūnų produktyvumo tyrimai – ne prabanga, o būtinybė“, – kalba ūkio veterinarijos gydytojas J. Stiklius, ūkyje dirbantis su žmona Aurelija, ji taip pat veterinarijos gydytoja. Pasak J. Stikliaus, remiantis bandos valdymo programoje kaupiamais, tarp jų ir GPT, duomenimis bei jų analize, kasmet ūkyje pakeičiama apie 20 proc. bandos karvių. Paisoma kriterijaus, jog karvių produktyvumas privalo būti didesnis už vidutinį visos bandos produktyvumą. Be to, labai svarbus yra veislininkystės klausimas. Gera galvijų genetika, bulių atranka ir paranka gali užtikrinti ne tik jų produktyvumą, geresnius pieno sudėties bei kokybės parametrus, bet ir sveikatingumą. Labai svarbu, kad gyvūnų produktyvumo tyrimai padeda identifikuoti ne tik pastebimus, bet ir subklinikinius gyvulių sveikatos simptomus (sergant tešmens uždegimu, maisto medžiagų apykaitos ligomis), pasirinkti tinkamiausias gydymo, profilaktikos, tinkamo laikymo ir šėrimo strategijas.

„Visais atvejais, sprendžiant minėtus klausimus, gali padėti mūsų laboratorijoje visiems pieno gamintojams siūlomas platus pieno ir pašarų sudėties bei kokybės tyrimų spektras“, – sako UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. L. Urbšienė. Pasak jos, greitai, be įprasto pieno riebalų ir baltymų nustatymo, planuojama iš pieno mėginio identifikuoti tam tikras riebalų rūgštis, kurios gali prognozuoti gyvulio galimybę susirgti ketoze ar acidoze. Tai ypač tikslus tyrimas, galintis palengvinti ūkio veterinarijos gydytojo darbą, o ūkio savininkui padėti išvengti nuostolių.

„Kai kurios galvijų ligos iš tikrųjų sunkiai diagnozuojamos, – teigia veterinarijos gydytojas J. Stiklius. – Šiuo požiūriu ypač naudingi Laboratorijoje atliekami mikrobiolioginiai tyrimai, nustatantys mastito sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams.“

Džersiai – gudrios karvės

Pasak J. Stikliaus, džersiai – pieninių galvijų veislė, išvesta Didžiojoje Britanijoje. Šių karvių pienas labai geros struktūros ir išeigos: riebalų būna net iki 9 proc., baltymų – iki 4,5 proc. Pavyzdžiui, ūkio cechelyje iš dešimties litrų tokių karvių pieno pagaminama pusantro kilogramo sūrio. Dr. D. Urbšienės teigimu, džersiai – gražūs, intelektualūs, gudrūs ir smalsūs gyvuliai. Jų produktyvumas mažesnis negu holšteinų, tačiau pieno sudėties rodikliai kur kas aukštesni. „Per laktaciją džersių veislės karvė duoda apie 6 tūkst. kg pieno, tačiau sudėtimi jis prilygsta 12 tūkst. kg holšteinų veislės karvės pieno, perskaičiavus į bazinį pieno kiekį“, – sako J. Stiklius. Pasak veterinarijos gydytojo, džersių karvių grupė ūkyje palengva didinama, nes pastebima didesnė šių galvijų grąža ūkio ekonomikai. Joms sėklinti, siekiant didesnio telyčaičių prieauglio, naudojama seksuota sperma. Džersių pageidauja ir kaimo turizmo sodybų savininkai, nes šie galvijai ramūs, patrauklūs, be baimės eina prie žmonių, leidžiasi glostomi.

Džersiai.

Anksčiau pieno perdirbėjai akcentavo, jog jiems vertingesnė daugiau baltymų turinti pieno žaliava. Tačiau tendencijos kinta. „Prieš kelerius metus pasaulio rinkose pritrūko sviesto, – kalba UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. L. Urbšienė. – Pasirodo, pieno ūkių šeimininkai buvo skatinami karvių šėrimą ir priežiūrą orientuoti į sūrių gamybą – didinti pieno žaliavos baltymų kiekį. Dabar reikalaujama riebesnio pieno, todėl Stankevičių ūkio šeimininkų sprendimas didinti džersių veislės karvių grupę priimtas laiku.“

„Plėtojant pienininkystę ir populiarinant džersių veislės karves Lietuvoje, pasitelkus rinkodaros specialistus, būtų galima net gaminti pieną su specialiu prekės ženklu „Džersių pienas“, – sako veterinarijos gydytojas J. Stiklius. – Panašios strategijos jau laikomasi Vakarų Europoje, kur gaminamas ir brangiau parduodamas A2A2 pienas, nesukeliantis alergijos. Suomijoje vartotojai brangiai (po 2–3 Eur/l) moka net už naktinį pieną, kuris gaunamas karves melžiant nuo 12 val. nakties iki 3 val. ryto. Mokslininkai nurodo, jog jame yra daugiau melatonino – miego hormono, tai aktualu gydant miego sutrikimus. Be to, melatoninas yra kaip antioksidantas, naikinantis laisvuosius radikalus.“

Gyvūnų produktyvumo tyrimai – pagalba veislininkystei

UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotoja dr. D. Urbšienė pabrėžia, kad sėkmingam pieno ūkio darbui vien pažangių technologijų, kompiuterizuotos bandos valdymo programos nepakanka. Išvystytos pienininkystės šalyse kone antrą pajamų dalį ūkininkai gauna iš veislininkystės veiklos. Šiuolaikinė veislininkystė nebeįmanoma vieno atskiro ūkio mastu – ši veikla turi būti plėtojama bent jau atskiros veislės populiacijoje. Lietuvoje, kaip ir daugumoje šalių, tuo užsiima atitinkamos galvijų gerintojų veislininkystės asociacijos. Bendrovėje veikiančio GPT padalinio pagrindinė funkcija ir yra unifikuotais metodais tirti kiekvieno veislininkystės sistemoje dalyvaujančio gyvulio objektyvius produktyvumą charakterizuojančius rodiklius, kad garantuotų patikimą jų sisteminimą ir suprantamą rezultatų pateikimą veislininkystės specialistams, ūkių vadovams, asociacijoms. Jei kiekvienas ūkis atskirai vykdytų produktyvumo kontrolę, būtų nebeįmanoma objektyviai palyginti jų rodiklių, specialistai ir tarnybos tarpusavyje nebegalėtų bendradarbiauti. Visgi GPT padalinio surenkamų duomenų gausa ir laboratorijoje atliekamų pieno mėginių tyrimų kokybė suteikia galimybę pateikti ne tik veislininkystės sistemai apibendrintus rezultatus, bet ir konkretiems ūkiams aktualią informaciją apie jų bandų bei atskirų karvių sveikatingumą, šėrimo kokybę, ūkio resursų panaudojimo efektyvumą.

„Ūkininkų pageidavimu ir ateityje sieksime plėtoti savo paslaugas – ne tik pateikti formalius tokių tyrimų rezultatus, bet ir suformuluoti objektyvias išvadas apie tiriamų karvių bei bandų būklę, pateikti rekomendacijas, kaip gerinti situaciją, padėti vertinti pieno ūkio vystymo perspektyvą. Kita vertus, Lietuvoje išplėtotas specializuotų žemės ūkio konsultavimo tarnybų tinklas. Tačiau ir jų specialistai, konsultuodami ūkininkus, realiai įvertinti padėtį dažniausiai gali tik pasitelkę mūsų darbo rezultatus“, – tvirtina D. Urbšienė.

„Mes mokome ūkininkus ir kartu mokomės iš jų“, – sako UAB „Pieno tyrimai“ direktorė dr. L. Urbšienė. Tam reikalingas glaudus ir nuoširdus bendradarbiavimas. Todėl nuolat priimamos visos ūkininkų pastabos, pasiūlymai, ieškoma bendro sutarimo, kad ūkininkui būtų kuo paprasčiau, patogiau ir ekonomiškiau naudotis UAB „Pieno tyrimai“ teikiamomis paslaugomis. Jau dabar numatomos kryptys, planuojami nauji inovatyvūs darbai šiai veiklai vystyti ir tobulinti.

Turėdama didelę patirtį informacinių technologijų diegimo srityje, UAB „Pieno tyrimai“ skatins jas diegti ūkiuose. Pavyzdžiui, tiesiogiai sujungus bandos valdymo programas su UAB „Pieno tyrimai“ kompiuterinėmis programomis, būtų taupomas ūkininkų laikas, efektyviau organizuojamas tyrimų laboratorijos darbas. Pasak dr. L. Urbšienės, šiuo metu kuriama ir greitai bus įdiegta nauja informacinių technologijų sistema, leisianti greičiau ir kokybiškiau planuoti pieno mėginių paėmimą ūkiuose ir perdavimą į laboratoriją. Tai leis operatyviau atlikti pieno tyrimus ir pateikti tyrimų rezultatus pieno gamintojams. UAB „Pieno tyrimai“ išvystyta pieno mėginių surinkimo logistikos sistema palengva pritaikoma gyvūnų produktyvumo tyrimų veiklai vystyti. Jau planuojami maršrutai, sujungsiantys ne tik pieno ar pašarų mėginių, bet ir pieno kiekio matuoklių surinkimą.

Dr. D. Urbšienės teigimu, ūkininkams, dalyvaujantiems gyvūnų produktyvumo tyrimų veikloje, jau dabar siūlomas tyrimų paslaugų paketas, kuris padės siekti bandos sveikatingumo gerinimo, karvių produktyvumo didinimo. Visų pirma individualūs GPT ir sisteminga jų apskaita sudaro visas prielaidas bandai gerinti ir suteikia pakankamai duomenų selekcijai bei genetiniam potencialui didinti. Be to, turint detalią informaciją apie kiekvieną karvę, galima užkirsti kelią daugeliui ligų plisti, vykdyti mastito prevenciją. Vadovaujantis pieno kiekybiniais bei kokybiniais rodikliais, ūkininkui lengviau laiku subalansuoti gyvulių pašarą, sudaryti atitinkamus racionus, juos papildyti naujais pašarais ar jų priedais. Norint ūkiui būti konkurencingam, ūkio savininkas turi žinoti visą informaciją apie savo gyvūnų produktyvumą, sveikatingumą, pieno kokybę, šeriamų pašarų ir jų atsargų mitybinę vertę bei ūkio gamybos pajėgumus. Neatsiejama sujungtos bendrovės veiklos dalis – tiesioginis ūkininkų informavimas, duomenų analizė. Įmonėje ir toliau bus intensyviai vykdoma šviečiamoji veikla, teikiama informacija pieno kokybės gerinimo, produktyvumo didinimo, gyvūnų sveikatingumo ir kitais su pieno ūkio tvarkymu susijusiais klausimais, organizuojami mokymai, vykdomos konsultacijos. Nepaisant šalį užklupusio COVID-19 ir bend­ravimo apribojimų, pieno mėginiai surenkami, tyrimai atliekami, bendravimas vyksta nuotoliniu būdu, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. UAB „Pieno tyrimai“ automobilių maršrutai nusidriekia per daugiau nei 16 tūkst. pieną parduodančių ūkių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų spalio 1 d. šalies pieno ūkiuose buvo laikomos 238 188 karvės, iš jų 132 571 – tiriamoji. Tiriamųjų karvių vidutinis primilžis iš karvės siekia 8 261 kg per metus, o riebalų ir baltymų kiekis – 636 kg.

Nr. 364/4

Prieš kelerius metus Vytautas Stankevičių ūkyje buvo įrengtas želmenų auginimo cechas, visus metus aprūpinantis karves žaliuoju pašaru. Moderni tyrimų įranga, įdiegti pažangiausi tyrimų metodai, plačiai taikomos informacinės technologijos yra svarbūs UAB „Pieno tyrimai“ kokybiško darbo faktoriai.                

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

 

Autoriaus nuotraukos

2020-10-31