Pietų Korėja tampa draugiškesnė europietiškai jautienai

Tuo metu, kai jautienos gamyba ir paklausa Europoje keletą metų vis traukiasi, P. Korėjos rinkos, kurioje yra 50 mln. vartotojų, susigrąžinimas prancūzams ir airiams tapo svarbiu įvykiu. Šiuo metu korėjiečių jautienos paklausa auga, bet pati šalis patenkina tik apie 35 proc. savo poreikių. Taigi ji yra viena didžiausių jautienos importo rinkų pasaulyje.

Didelių nuostolių Bendrijos galvijų augintojai ir jautienos eksportuotojai patyrė, kai 1986 m. Jungtinės Karalystės (JK) ūkiuose buvo diagnozuota ir pasiekė epidemijos lygį galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE), dar vadinama kempinlige. Dėl GSE šioje šalyje buvo utilizuota daugiau nei 180 000 galvijų.

GSE yra ne tik mirtina galvijų liga, bet ir zoonozė. Vartojant sirgusių galvijų mėsą kyla pavojus susirgti smegenis pažeidžiančia Kroicfeldo-Jakobo liga. Skaičiuojama, kad ji yra pražudžiusi 224 žmones visame pasaulyje.

Dėl šios galvijų ligos 2001 m. P. Korėja atsisakė jautienos importo iš 15-os ES valstybių. Europietiškai mėsai užsidarė keliai ir į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Japoniją bei Kiniją. Tik 2013 m. prekyba atgaivinta su amerikiečiais, dar po penkerių metų – ir su kinais. Eksportą į Japoniją visa apimti prancūzams pavyko atgaivinti tik 2020 m.

Siekdama kompensuoti jautienos importo trūkumą, P. Korėjai teko plačiau vartus atverti amerikiečių ir australų eksportuotojams. 2020 m. ji importavo beveik 500 tūkst. t jautienos, iš kurių net 92 proc. atkeliavo būtent iš šių dviejų šalių.

Kelerius metus su P. Korėja derybas 2011 m. pasirašyto laisvosios prekybos susitarimo (LPS) pagrindu vedusi Europos Komisija (EK) pareiškė, kad džiaugiasi pagaliau pasiektu „teigiamu rezultatu“ ir vėl atsivėrusiais eksporto keliais.

Danijos ir Nyderlandų jautienos eksportuotojams pasisekė labiau nei prancūzams ir airiams. Jie jau 2019 m. gavo teisę tiekti savo jautieną korėjiečiams.

Gerų žinių sulaukusi airių žiniasklaida pasakoja, kad šių metų balandį Korėjos valdžios institucijos atliko išsamų Airijos jautienos gamyklų auditą. Leidimą prekybai gavo 7 įmonės. Šalies valdžios institucijos siekia ir toliau bendradarbiauti su P. Korėjos institucijomis, kad ateityje tokius leidimus galėtų gauti daugiau įmonių. Šiuo metu airiška jautiena tiekiama į daugiau nei 70 rinkų, dar bandoma susitarti su Vietnamu ir Tailandu.

GSE beveik jau spėta pamiršti

GSE yra lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai pakitimai nerviniame audinyje. Manoma, kad susirgimą sukelia pakitęs baltymas – prionas. Epidemijai išplitus po Europą ir mokslininkams ištyrus plitimo priežastis, buvo uždrausta galvijų pašarams naudoti tam tikrų rūšių perdirbtus gyvūninius baltymus.

Per du dešimtmečius šios ligos epidemijos nesikartojo, todėl ilgainiui įvykiai liko pamokančia istorija. Tačiau pernai europiečių galvijų augintojus, ypač olandus, sukrėtė žinia, kad viename Olandijos ūkyje šešerių metų amžiaus karvės skerdenoje vėl aptikta GSE. Laimei, Vageningeno universitete atlikti tyrimai patvirtino, kad GSE variantas netipinis, todėl buvo galima lengviau atsikvėpti. Pasirodo, netipiniai GSE atvejai retkarčiais pasitaiko vyresnio amžiaus karvėms. Todėl šiokių tokių nuostolių patyrė tik vienas konkretus ūkis, kuriame ir buvo aptikta liga.

Azijos šalių rinkoje paklausūs lietuviški pieno produktai

Lietuvai pavyko išvengti užtrenktų eksporto durų į viliojamą P. Korėjos rinką. Neturėjome GSE, tačiau lietuviška jautiena ir nebuvo tiekiama korėjiečiams. Tačiau apskritai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas auga. 2020–2023 m. daugiausia buvo tiekiami pieno produktai, paukštiena, pernai pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl kiaušinių produktų eksporto.

Dar 2018 m. į P. Korėją galėjo savo produkciją gabenti 20 Lietuvos pieno produktų įmonių. Tuo metu tarp Baltijos šalių Lietuva buvo lyderė, nes leidimus eksportuoti į šią Azijos valstybę turėjo tik 2 Latvijos ir 6 Estijos pieno perdirbimo įmonės. Perdirbėjai tiekė natūralius ir perdirbtus sūrius, ledus, išrūgų ir pieno miltus, laktozę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo eksportuota 3 704 t pieno produktų, 2016 m. – 2 203 t.

2021 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtys 24 proc. padidėjo ir į Japoniją. Gautas pelnas siekė 12,9 mln. eurų. Dar labiau (32,8 proc.) tais metais ūgtelėjo ir į Jungtinius Arabų Emyratus išvežamos produkcijos apimtys, iš jų uždirbta 8,5 mln. eurų.

Japonai itin domisi perdirbtos paukštienos importu, žirnių baltymų milteliais, sviestu, aktyviai kalbamasi dėl kanapių produktų.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.