Piliakalnį reikia gelbėti kaip ir Gedimino kalną

– Rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kuri neatšaukta iki šiol. Dėl gamtos stichijos padarinių yra pavojinga lankyti keletą gamtos objektų. Akmenės r. savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė, kuriose vietose yra ribojamas lankymasis. Ūkininkų patirtus nuostolius skaičiuoja žalų nustatymo komisija.

– Gamta išbandė ne tik ūkininkus. Gyvename įtemptu ritmu. Gavome daugybę ūkininkų prašymų dėl gamtos stichijos padarytos žalos. Nuostolių nustatymo komisija nagrinėja pateiktus prašymus. Siautusi vėtra ir katastrofinis lietus mūsų rajone paplovė kai kurių tiltų pamatus, vietomis buvo išplauti melioracijos įrenginiai, lietaus nuotekų vamzdynai, sugadinti žvyrkeliai, daug kur atsirado įgriuvos, atsivėrė didelės duobės. Dėl atsiradusių plyšių uždaryta kelio Mažeikiai–Kuršėnai atkarpa. Norime, kad būtų išvengta nelaimių, todėl dėl susidariusių nuošliaužų yra ribojama galimybė lankyti Papilės I-ąjį ir II-ąjį piliakalnius, Jurakalnio atodangą ir kitas pavojingas vietas. Ekstremalioji situacija rajone neatšaukta, nes liūčių padariniai iki šiol kai kuriose vietose kelia pavojų.

Savivaldybės administracijos pagrindinė funkcija – užtikrinti funkcionalų infrastruktūros panaudojimą, todėl savo lėšomis tvarkėme labiausiai nukentėjusias vietas. Iš kelių programos panaudojome 100 tūkst. Eur išplautiems žvyrkeliams, kelkraščiams sutvarkyti, įgriuvoms užlyginti ir kitiems skubiems darbams atlikti. Tik klausimas, ar savivaldybės administracijai kas atlygins tuos pinigus, ar neatlygins. Yra ir kitų objektų, kuriems sutvarkyti reikės milijoninių lėšų. Rajono biudžetas yra ribotas – tik 45 mln. Eur, viskas suplanuota ir paskirstyta. Savivaldybė nedidelė, čia ne koks didmiestis, kurio biudžete – šimtai milijonų. Rajono savivaldybės administracija ūkininkams padėti galimybių neturi. Žemdirbiai tikisi sulaukti paramos iš Vyriausybės rezervinio fondo. Pats esu ūkininkas, deklaruoju 400 ha, auginu grūdines ir ankštines kultūras, draudžiu savo pasėlius, todėl raginu ir kitus tai daryti, nes gamtos sąlygos turi didelės įtakos ūkinei veiklai. Per pastaruosius trejus metus gamtos stichijos žemdirbiams pridarė daug nuostolių.

Kartais žmonės teiraujasi, ar gali padėti rajono meras, nes yra mero fondas. Tas fondas – apie 30 tūkst. Eur. Rajono taryba gali priimti sprendimą mero fondą padidinti iki 170 tūkst. Eur. Žalų nustatymo komisija nagrinėja gyventojų gautus prašymus, yra jautriai ir įdėmiai atsižvelgiama, kam labiausiai reikia paramos – jeigu gaisras sunaikina turtą, jei liūčių vanduo užlieja patalpas ir viską sugadina arba atsitinka kitos nelaimės.

– Šią vasarą siautusi vėtra ir katastrofinės liūtys pakenkė Papilės kraštovaizdžiui. Po stiprių liūčių Papilės I-ajame piliakalnyje atsirado įtrūkimų. Garsiajam piliakalniui, ant kurio stataus šlaito yra istoriko ir rašytojo Simono Daukanto kapavietė, stovi akmeninis paminklas, iškilo pavojus nuslinkti į Ventos upę. Kas turi rūpintis Papilės piliakalniu, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą?

– Papilės apylinkių reljefas yra išskirtinis: kalvotos vietos, statūs Ventos upės slėniai, įspūdinga Jurakalnio atodanga. Abipus Ventos upės yra du Papilės piliakalniai. Papilės pilimi vadinamas I-asis piliakalnis yra kairiajame Ventos upės krante, susideda iš dviejų dalių, viena dalis yra aukštesnė, o žemiau įrengtos kapinės. Ten dabar – riboto laidojimo kapinės, leidžiama laidoti tik artimųjų urnas. 1864 m. ant stataus piliakalnio šlaito palaidotas garsus istorikas ir rašytojas S. Daukantas. Atsiradę įtrūkimai kelia didelį nerimą ir pavojų – po galingų liūčių gali nuslinkti šlaitai, net baisu pagalvoti, kad į Ventos upę nenugarmėtų tose kapinėse besiilsinčiųjų žmonių palaikai. Pastebėjome, kad keliose vietose yra įtrūkusi ir tvirta S. Daukanto kapavietės plokštė.

Po stiprių liūčių nuslinko dalis Papilės II-ojo piliakalnio šlaitų. Didžiulė įgriuva atsivėrė netoli Papilės Šv. Juozapo bažnyčios. Spėjama, kad toje vietoje galėjo tekėti šaltiniai, susidarė tuščios ertmės, galinga vandens srovė, leisdamasi žemyn, išplovė daug žemės.

Kas turi rūpintis Papilės piliakalniu? Paminklosaugos specialistai sako, kad jie tik stebi, o savivaldybės administracijai priklauso piliakalnio priežiūra ir tvarkyba. Taip, mes nupjauname žolę, sutvarkome aplinką. Prikurta įvairių institucijų, kurios tik kontroliuoja ir raštus rašo. Piliakalnis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, yra valstybės, bet ne Akmenės r. savivaldybės turtas. Piliakalnyje pastebėtos properšos yra rimtas signalas, kad vėjo ir vandens stichija sugadino valstybei priklausantį gamtos turtą. Papilės piliakalniui sutvarkyti ir sutvirtinti lėšų iš fondų turi skirti Vyriausybė, kaip keletą milijonų skyrė Gedimino kalno Vilniuje šlaitams sutvirtinti.

– Ant Papilės I-ojo piliakalnio pastebėjome, kad tyrinėjimus atlieka Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai. Kas finansuos šiuos tyrimus ir kitus darbus?

– Taip, LGT specialistai prieš kelias dienas pradėjo tyrinėti Papilės piliakalnio šlaitus, atliks išsamius tyrimus, įvertins situaciją. Dabar už tuos tyrimus moka savivaldybės administracija. Kas atlygins mums tas lėšas – daug neaiškumų. Rašte parašyta, kad valstybė kompensuos iki 70 proc. lėšų. Žalų nustatymo komisija bando aiškintis, ką konkrečiai tai reiškia. Kitaip tariant, pirmiausia savivaldybės administracija sumokės, po to Vyriausybė savivaldybės administracijai kompensuos iki 70 proc. Mes norime garantijų – kiek konkrečiai savivaldybės administracijai bus kompensuota. Be to, prašome, kad būtų laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų – čia negali būti jokių diskusijų.

Laukia daug darbų. Statūs Jurakalnio atodangos šlaitai nuolat griūva, yra nuošliaužų. Netoli pastatytas apžvalgos bokštas, įrengta aikštelė, nutiesti takai. Iš kokių lėšų tvarkyti teritoriją? Akmenės r. savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras uždraudė ten lankytis – kyla pavojus, nes atodanga gali bet kada nugriūti žemyn su visais lankytojais. Mes turime užtikrinti visuomenės saugumą ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms.

Gerai, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) į savo rankas ėmėsi lyderystės. Lietuvoje nėra kito tokio atvejo – piliakalnyje, ant kurio yra kapinės, atsirado properšų, nuslinko kito piliakalnio šlaitai, dėl įgriuvų ir nuošliaužų uždaryta svarbaus kelio atkarpa. Tik spėlioti galima, kas nutiktų, jei atsivertų tuščios kelio ertmės. Katastrofinis lietus paplovė tiltų pamatus. Tai – labai rimti reikalai. Visiems tyrimams, sutvirtinimo darbams atlikti reikės kelių milijonų eurų. NKVC mums padeda koordinuoti visą procesą, kartu su savivaldybės administracija tariasi, kas savaitę vyksta susirinkimai. Savivaldybės administracija deda visas pastangas, kad neįvyktų stichinė nelaimė, kad nenuslinktų piliakalnio šlaitai ir su visomis kapavietėmis nenugarmėtų į Ventos upę.

Savivaldybės administracijos pozicija tokia: Lietuvai svarbus yra ne tik Gedimino kalnas, bet ir garsaus istoriko, rašytojo S. Daukanto atminimas bei kapavietės išsaugojimas. Papilės piliakalnio tvarkybai Vyriausybė iš fondų turi skirti reikalingą finansavimą.

Aktuali problema – rajone neturime pakankamai meteorologinių stotelių. NKVC tai žino. Visiems suprantama, kad patiems reikia nuolat matuoti kritulių kiekį, fiksuoti vėjo kryptį ir stiprumą, o ne tik remtis kitų tarnybų surinktais duomenimis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.