Pinigų – mažiau, įsipareigojimų – daugiau

Kaip naujovių, painiavos ir neaiškumų kupiną pasėlių deklaravimo procesą vertina žemdirbių organizacijų atstovai? Apie tai su 2023–2027 metų strateginio plano priemonių asu vadinamu Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju Gedu ŠPAKAUSKU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vida TAVORIENĖ.

– Premjerė jau įvertino pasėlių deklaravimo rezultatus, sakydama, kad jie neblogi ar net geri, o kokį pažymį parašytų žemdirbių savivaldos atstovai?

– Būtų sudėtinga iškart parašyti kokį pažymį, reikėtų dar palaukti. Ūkininkams dabar svarbiausia, kiek jie gaus išmokų, nes jie prisiėmė pakankamai daug įsipareigojimų. Kai kurie įsipareigojo net gerai neįsigilindami į juos, tik žiūrėdami, kiek numatyta išmokų, nors buvo nurodyta tik preliminari galima suma.

Negalėjo būti taip, kad žemdirbiai būtų visai nedeklaravę pasėlių, nes jiems esą nepatinka taisyklės. Jeigu nedeklaruosi, iš viso nieko negausi. Kaip bebūtų, sutelkus visų jėgas – ŽŪM ir žemdirbių savivaldos organizacijų, kurios surengė daug mokymų, aiškino ūkininkams, rašė raštus ministerijai, pasėlių deklaravimo sistema atlaikė ir ūkininkai galėjo pateikti paraiškas. Bet tam tikros painiavos yra likę ligi šiol, pavyzdžiui, dėl GAAB 7 atsėliavimo punkto: iki galo nesuprantama, ar galima šį rudenį atsėliuoti, ar ne, neaiškumų yra ir dėl neariamosios žemdirbystės taikymo ir t. t.

Įdomiausia tai, kad, ŽŪM teigimu, yra ruošiamas ar jau paruoštas taisyklių pakeitimų paketas, bet mes nežinome, kas jį ruošė, bent jau iš mano aplinkos rato nežinau tokių, kurie būtų dalyvavę rengiant tuos pakeitimus. Jeigu neišdiskutavus su žemdirbių atstovais tie pakeitimai bus paskelbti teisės aktų projektų sistemoje, mes būsime priversti rašyti raštus, laiškus, į kuriuos, deja, ne visada atsižvelgiama.

Jeigu sakoma, kad pasėlių deklaravimas buvo sėkmingas, viskas gerai, bet netrukus bus išleistas naujas taisyklių pakeitimo paketas, vadinasi, būtų drąsu sakyti, kad deklaravimas iš tikrųjų iki galo pavyko. Aišku, ūkininkai pateikė paraiškas, kitaip ir būti negalėjo, bet kokia kaina: kokius įsipareigojimus prisiėmė ir ką už tai gaus?

– Svarbiausias dalykas – kiek už prievoles ūkininkai gaus pinigų – iki šiol miglotas. Jau dabar daug kas kalba, kad bus apgauti, nes skaičiavo vienokias, bet gali gauti kitokias išmokas, o kur dar papildomos išlaidos ir prarastos pajamos už derlių. Jūsų požiūriu, bus daugiau laimėjusiųjų ar apsigavusiųjų?

– Žinoma, bus labai skaudu, kai už ekologines sistemas, kurios reikalauja ilgalaikių įsipareigojimų, bus mokama mažiau, ypač kalbant apie augalų kaitą, kai toks laikotarpis – 4 metai. Gali tekti perpus mažesnės išmokos (preliminariai numatyti 57 Eur/ha), o reikalavimai gana dideli ir griežti: reikia išlaikyti tą patį plotą, negalima atsėliuoti, privalu auginti tam tikrą plotą ankštinių kultūrų, kurios ne visada būna pelningos, ir kt.

Kyla retorinis klausimas: jeigu išmokos mažėja, gal ir įsipareigojimai galėtų būti švelninami ar mažinami. Kaip bebūtų, ūkininkai vykdys daugiau aplinkosauginių veiklų, bet gali būti, kad gausime ne ką daugiau, nei gavome iki šiol, bet prievolės bus vienareikšmiškai didesnės. Juk norint dalyvauti ekologinėse sistemose, reikėjo skirti 5 proc. negamybinio ploto. Tai reiškia, kad bus papildomų išlaidų, o derliaus ir pajamų – nebus. Pats turiu tokį plotą, pirkau gerą sėklą žaliajam pūdymui įsėti, įsėjau, taigi, jau patyriau nuostolių.

– Ekologinėms schemoms turi būti skirta apie 25 proc. tiesioginių išmokų voko. ŽŪM skelbia, kad pagal ekoschemas jau paprašyta 30 proc. išmokų. Kai kurios veiklos pranoko lūkesčius: neariamųjų technologijų taikymui reikės beveik 260 proc. nuo planuotos sumos, augalų kaitai – beveik 220 proc., tarpiniams pasėliams – 176 proc. Ko galima tikėtis ir kaip ministerija gali suktis iš padėties?

– Pirmiausia keista tai, kad įvardijami procentai, nors daug geriau ir aiškiau būtų, jeigu ŽŪM skelbtų sumas – kiek skirta ekoschemoms, kiek jau paprašyta pinigų ir kiek jų trūksta. Kažkaip tie skaičiai nesueina. Jeigu pagal vienas ekoschemų veiklas pateikta paraiškų, kur sumos kartais lenkia suplanuotas, gal tuomet apsirikta įvardijant tuos skaičius? Procentus lengva stumdyti, būtų geriau žinoti konkrečias sumas, milijonus, tada visiems būtų suprantamiau.

Aišku, ŽŪM turi teisę ir gali perskirstyti pinigus tarp skirtingų ekoschemų, jeigu kur pritrūko, pridėti, o kur jų liko – paimti. Tačiau labai įdomu, kaip jie tai darys, kokioms ekoschemų veikloms paskirstys ir kaip nuspręs, kurios iš jų yra svarbesnės: augalų kaita, neariamoji žemdirbystė ar tarpiniai pasėliai.

– O kokie lūkesčiai dėl bazinės išmokos, kuri Lietuvoje yra viena mažiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, ar perskirstant ji dar labiau nesumažės? Ministerija aiškiai nepasako, kaip bus: vienu atveju buvo prasitarta, kad gali mažėti, vėliau raminta, kad taip nebus.

– Žinoma, kad yra tokia grėsmė, ministerija gali tas sumas skirstyti kaip nori. Aišku viena – 25 proc. tiesioginių išmokų sumos ekoschemoms nepakaks. Ir jeigu perskirstant lėšas visiškai nebus konsultuojamasi su žemdirbiais ir jų organizacijomis, natūralu, kad bus nepasitenkinimo, reikės rašyti raštus, komentuoti „Ūkininko patarėjo“ žurnalistams, o ministerijai – „gesinti gaisrus“. Norint, kad to nebūtų, reikia tartis, derintis ir ieškoti abiem pusėms palankių sprendimų. Dabar jie labai mėgsta teisės aktus paruošti, o paskui mes turime eiti sunkiausiu keliu prašydami juos tobulinti, nors to nenorime, nes ir taip turime daug rūpesčių bei kasdienio darbo.

– Lietuva vėl pasižymėjo prikūrusi rekordiškai daug ekoschemų – net 16, kai kitos valstybės, pavyzdžiui, Latvija, Lenkija, turi po šešias, Estija – 5, yra šalių, kur tėra viena ar dvi ekoschemos. Gal jau galima pasakyti: ar išlošėme, ar pralaimėjome, žemdirbiams pateikę rinktis daugybę tokių veiklų?

– Iš tikrųjų čia mes esame rekordininkai, todėl ir buvo daug painiavos, taisyklių, aprašymų, informacijos, teko daug gilintis, aiškintis ir aiškinti. Taip pat buvo sudėtinga apskaičiuoti, kiek už tam tikras veiklas skirti išmokų, ir čia, kaip matome, buvo stipriai nepataikyta. Ir administruoti tai bus labai nelengva. Taigi, mano požiūriu, toks didelis ekoschemų kiekis buvo nesuvaldytas. Kitos šalys, pasirinkusios jų mažiau, pasielgė protingiau. Manau, mes tikrai pralaimėjome, turėdami tiek daug ekologinių sistemų. Pirmiausia dėl to, kad ūkininkai, norėdami gauti daugiau išmokų, rinkosi kuo daugiau ekoschemų, bet jas lydi įsipareigojimai, o išmokos gali būti mažos.

ŽŪM, siekdama aplinkosauginių tikslų, tikrai išlošė, nes ūkininkai tikrai atliks daugiau veiklų, naudingų gamtai, bet reikėtų nepamiršti ir ekonominės pusės. Jeigu ES kontekste mes patirsime daugiau išlaidų, bus sunkiau konkuruoti bendroje ES erdvėje. Taigi, šiuo atžvilgiu, matyt, būsime pralošę.

– Daug kalbėta apie kraštovaizdžio elementus, tačiau ši priemonė patyrė fiasko. Kodėl daug kas ją ignoravo?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 75, 2023 m. liepos 8 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.