Pirkti kombainus ar... guminius batus?

Neitų kartu obuoliauti

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) investicijas į žemės ūkio valdas bei jaunųjų ūkininkų įsikūrimą numatyta remti trimis būdais: dotacijomis, dotacijomis ir lengvatinėmis paskolomis arba tik lengvatinėmis paskolomis. Populiariausios, žinoma, išlieka dotacijos, tačiau ūkininkai, ypač jaunieji, daugiau teikia paraiškų, kur prašoma dotacijos ir lengvatinės paskolos. O tokių, kurie prašytų tik lengvatinės paskolos, daug mažiau.

Ūkininkų organizacijų atstovai „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad kiekviena situacija, kuomet ūkis nori investuoti ir prašo paramos ar paskolos, yra individuali, tačiau jaučiama ir bendresnė tendencija – dėl geopolitinio nestabilumo ir drastiškai keičiamos Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos žemdirbiai, planuodami tolimesnę ateitį, tampa daug atsargesni.

ŪP kalbinti ūkininkai svarstė, kad politikai nori daug natūralių pievų ir pelkių, tuomet kam žemdirbiams nauji kombainai ir purkštuvai, jeigu reikės atkūrinėti gamtą. Tokiu atveju visiems reikės pirkti ilgus guminius batus ir gyventi, matyt, iš pašalpų, jeigu, aišku, šalies biudžetas išgalės jas mokėti.

Šakių rajono ūkininkų sąjungos (ŠRŪS) vadovas Ignas Duoba ŪP sakė įgyvendinęs ankstesnio programos laikotarpio paramos lėšomis remiamą investicinį projektą, o į panašias SP priemones kreiptis negalvoja. „Naujos paramos ir lengvatinės paskolos neimu, nors pastaroji gali būti geras ramstis, kai yra išaugusios palūkanos. Pats prisibijau naujų taisyklių, jos kai kur nesąmoningos, prikimštos visokių aplinkosauginių ir ekologinių pinklių, pririštos prie daugiamečių pievų ir kitokių vėjų ten prirašyta... Nematau, kad būtų logika paremtas normalus ūkiškumas, daugiau popierizmo ir grynos biurokratijos. Dėl visko gali tikrinti, buvo tokių niuansų, kad norėta net atgaline data tų tikrinimų pridėti, todėl su šia ŽŪM vadovybe bijočiau eiti obuoliauti“, – atviravo jaunas ūkininkas.

Pasak I. Duobos, investicijoms nelabai palanku ir tai, kad aplinkui daug neapibrėžtumo, kuris veikia bet kurį verslą, taip pat – ir žemės ūkį. „Ūkininkai atsargūs, nes paveikė pastaraisiais metais užsisukusi kylančių kainų karuselė, paskui išaugo palūkanos, automatiškai pabranginusios investicijas. Ir dabar ateitis neaiški, nes nežinia, kur pakryps ES politika, vos prasidėjo žaliasis kursas su savo reikalavimais, o jau kalbama apie mėlynąjį, vandens taupymą ir t. t. Mes dabar visko prisiklausome, tad kaip gali investuoti į ateitį, jeigu nežinai, kas ten laukia ir kokia bus politika bei ūkininkavimo sąlygos“, – svarstė Šakių rajono ūkininkas.

Nerimas dėl gamtos atkūrimo

Jaunas ūkininkas teigė besidomintis žemės ūkio politikos strateginėmis priemonėmis ir matantis, kaip jos kas penkeri metai keičiasi. „Anksčiau buvo aiški ūkių gyvybingumo ir konkurencingumo skatinimo kryptis, paskui atsirado žalinimo užuomazgų, kurioms ūkininkai buvo gana pakantūs, nes tuos žalinimo reikalavimus buvo galima nesunkiai įvykdyti. O tai, kas prasidėjo dabar, tik absurdu gali pavadinti – pavyzdžiui, reikalavimą palikti tam tikrą dalį negamybinių plotų. Mums už juos reikia mokesčius mokėti, bet žemės ūkio politikos strategai sugalvojo, kad mes negalime tos žemės dirbti. Iki to jau priėjome, todėl ir sukilo visos Europos ūkininkai“, – konstatavo I. Duoba.

Daug nerimo ūkininkams kelia Europos Parlamento patvirtintas Gamtos atkūrimo reglamentas, kuriuo bus įpareigojama iki 2030-ųjų atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.

„Kai kurie mūsų gamtininkai jau šaukia, kad reikia saugomas teritorijas padidinti iki 30 proc. Tai darydami, jie gi neims išsiplėtusių miestų teritorijų, o griebs kaimus. Tai kaip gali investuoti, jeigu žmonės per visus galus išgąsdinti. Čia pas mus, Suvalkijoje, Aplinkos ministerija norėjo įsteigti nacionalinį parką, kur būtų daug kas apribota. Gerai, kad žmonės susiprato ir pasipriešino, todėl parko sumanytojai atsitraukė“, – priminė šakietis.

Tik būtiniausios investicijos

Telšių rajone ūkininkaujančio Arūno Usio pastebėjimu, daugeliu atvejų žemdirbiai šiuo metu įgyvendina tik būtiniausias investicijas, nes dabar gana nestabilus metas ir dėl geopolitikos, ir dėl neprognozuojamų kainų.

„Jeigu ūkininkai dabar investuoja, tai, matyt, perka tik tai, kas yra būtina, arba yra gavę paramą. O šiaip, manyčiau, kad žmonės atsargiai žiūri į investicijas. Visus veikia ta nežinomybė, žaliavų kainų svyravimai... Daug kas jau yra dėl to nudegę, tai, liaudiškai tariant, nori prisiauginti „lašinių“, kad būtų drąsiau. Nėra visokeriopo stabilumo, tarkime, grūdų rinkoje –
kainų kalneliai, vieną savaitę jos kyla, kitą savaitę – krenta. Galima būtų sakyti, kad apskritai kainos neblogos, bet negali nieko prognozuoti, kas bus toliau. Jeigu prieš keletą metų žaliavų, pavyzdžiui, naftos kainas galima buvo kažkiek numatyti, tai dabar niekas nesiryžta prognozuoti, žiūri tik į nūdieną, kas vyksta dabar“, – samprotavo ūkininkas.

Kartu jis pridūrė, kad aiškesnės nuotaikos bus po gero mėnesio, kai jau bus nuimtas pagrindinis derlius, tuomet bus galima šiek tiek numatyti, kokių pajamų galima tikėtis ir kokias investicijas planuoti. Anot jo, pernykščiai metai buvo ne patys geriausi, todėl daug kas neturėjo didelių ketinimų dėl atsinaujinimo ar plėtros.

Prašė dotacijos, bet pritrūko balų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.