Pirmą pusmetį miškuose vyravo vabzdžių pažeidimai

Per pirmą pusmetį vabzdžių pažeidimai užregistruoti 3787 ha plote (apie 66 % nuo visų židinių ploto). Iš vabzdžių žalingiausias buvo žievėgraužis tipografas, kurio pažeidimai fiksuoti 2458 ha plote, sanitariniais miško kirtimais židiniuose iškirsta apie 273 tūkst. ktm. medienos 1748 ha plote. Lyginant su 2022 metų pirmu pusmečiu, šių žievėgraužių židinių plotas išaugo daugiau nei pusantro karto (2022 m. – 1533 ha). Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose pažeidimai pasiekė stichinės nelaimės lygmenį, kuomet išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudarė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medienos. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose žievėgraužių mažinimo tikslais per pirmą pusmetį buvo išdėstytos 4496 feromoninės gaudyklės ir 3367 ktm. vabzdžiagaudžių medžių/medienos. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmos generacijos vystymosi metu skraidžiusių vabalų kiekis buvo dvigubai didesnis nei pernai ir pasiekė rekordines aukštumas, todėl būtina aktyviai vykdyti šviežiai užpultų eglių aptikimą, iškirtimą ir šalinimą iš miško.

Viršūninio žievėgraužio židiniai valstybiniuose miškuose kol kas fiksuoti tik 1 ha plote.

Miško želdinius ir žėlinius, kaip ir įprasta, labiausiai niokojo pušiniai straubliukai – 40 ha plote. 1197 ha plote fiksuotas paprastojo pušinio pjūklelio židinys Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje, kur vidutinė medžio lajos defoliacija pasiekė 73 procentus, o židinyje vidutiniškai pažeista 85 procentai augančių medžių.

Medžių grybinės ligos registruotos 601,5 ha plote (apie 10 % nuo visų židinių ploto). 7,5 ha židinių likviduoti atlikus sanitarinius miško kirtimus. Didžiausius ligų židinių plotus ir toliau tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (292 ha) ir džiūstantys uosynai (192 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 109 ha plote. Chroniškų ligų židinių po truputį mažėja ir antram pusmečiui lieka 589 ha plote.

Žvėrys mišką pažeidė 1001 ha plote (apie 17 % nuo visų pažeidimų). Žvėrių pažeidimų fiksuota trečdaliu mažesniame plote nei 2022 metų pirmą pusmetį (1336 ha). Pagrindiniai žaladariai yra elniniai žvėrys (976 ha): nukandžioti ūgliai želdiniuose ir žėliniuose užregistruoti 481 ha plote, žievė jaunuolynuose nulaupyta 473 ha plote, briedžiai viršūnes pušynuose laužė 22 ha plote.

Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per 2023 metų pirmą pusmetį užregistruota vos 345 ha plote ir tai sudarė 6 procentus nuo visų židinių ploto.

Daugiausia (49 %) šios kategorijos pažeidimų sukėlė sausra – 170 ha plote. Sausringa buvo daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. bei Kretingos r. sav. ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį.

Šalnos fiksuotos 63 ha plote, nes gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27–31 d. fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C.

Sniegas pažeidė miškus 54 ha plote. Gaisrai fiksuoti 27 ha plote. Vėjas mišku pažeidė vos 28,6 ha plote.

Profilaktiniai darbai

Per pirmą 2023 metų pusmetį atlikta daug miškų sanitarinės būklės gerinimui skirtų profilaktinių darbų: iškabinti 8159 inkilai, išvalyta 6756 ankstesniais metais iškelti inkilai, aptverta 212 skruzdėlynų, atrinkti ir pažymėti 754 uoksiniai medžiai, 46 ha želdinių/žėlinių plote įrengtos 43 stebyklos plėšriesiems paukščiams nutūpti ir kt.

Prognozė antrajam pusmečiui

2023 metų antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis numatoma pusamžiuose ir vyresniuose eglynuose, kur bus didelė tikimybė formuotis žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniams. Taip pat, pušinio pjūklelio pažeistuose pušynuose bei su jais besiribojančiuose spygliuočių medynuose Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje.

VMT informacija

Titulinėje nuotr. – žievėgraužio tipografo nugraužtos eglės.