Pirmieji mažylių namai

Kai naujametę naktį kelsime šampano taures už 2015 metus, Kauno P. Mažylio gimdymo namų medikai dirbs kaip kasdien ir galbūt džiaugsis naujo žmogaus atėjimu. Reti atvejai, kad metų virsmo parą nepasitaikytų nė vieno gimdymo, todėl tikėtina, kad jų bus, ir ne vienas. Apie medikų kasdienybę, per metus nuveiktus darbus, gimdyves ir naujagimius kalbamės su Kauno P. Mažylio gimdymo namų vadovu, vyr. gydytoju Eugenijumi Valasevičiumi.  

JUBILIEJINIS NAUJAGIMIS. Ievos Katauskienės iš Ariogalos seniūnijos dukrytė tapo tūkstantuoju šiais metais
P. Mažylio gimdymo namuose pasaulį išvydusiu kūdikiu. Gimdyvę sveikina slaugos koordinatorė Dangyra Ruseckienė, vadovo pavaduotojas Marius Goberis ir gimdymo namų vadovas, vyr. gydytojas Eugenijus Valasevičius.

Naujieji metai šeimoms, šventinę naktį susilaukusioms kūdikio, tampa dviguba švente. Ar kuo nors ypatingas naujagimio atėjimas į šį pasaulį tokiu laiku medikams? Mes džiaugiamės kiekvienu pasaulį išvydusiu naujagimiu. Nauja gyvybė – visada šventė. Naujųjų metų naktis mums, medikams, – kasdienis darbas. Ir eilinę dieną, ir šventinę naktį dirba visos brigados: akušerių ginekologų, anesteziologų, neonatologų, slaugytojų. Mes įpratę, kad tenka dirbti per įvairias šventes, bet juk rinkdamiesi tokį darbą žinojome, kad gimdymo nesuplanuosi „patogiu laiku“. Kai ateina laikas, tada moterys ir gimdo. Nepriklausomai nuo švenčių, paros meto. Gal kam nors liūdna, kad šeimos nariai namuose be jų sutinka Naujuosius metus, bet man atrodo, kad mūsų kolektyvui didesnė šventė yra Kūčios, Kalėdos, o Naujieji metai – nieko ypatingo, tik metų virsmas. Didelis džiaugsmas, kad gimdymų P. Mažylio gimdymo namuose mažėja neženkliai. Kasmet mus pasirenka apie tūkstantis moterų. Pernai pasaulį išvydo 1090 kūdikių. Ir šiemet tikimės tiek naujagimių. Dar gerokai prieš Kalėdas priėmėme tūkstantąjį gimdymą. Ieva Katauskienė iš Ariogalos seniūnijos Paliepiukų kaimo susilaukė pirmojo vaiko ­– 3898 gramų svorio mergytės. Tai buvo mūsų jubiliejinis, tūkstantasis šių metų naujagimis. Mamą pasveikinome, įteikėme kuklią, bet prasmingą dovanėlę – knygą „Rinkis vardą lietuvišką. Lietuviškų vardų žodynėlis“, kurios sudarytojos – Ramunė Dabrytė, Rūta Sakalauskaitė, Dalia Pakalniškienė. Penkiasdešimt šių knygų mums padovanojo klaipėdietis verslininkas Mindaugas Karalius, kartu su bendraminčiais finansavęs vardyno „Rinkis vardą lietuvišką“ leidybą ir atstovaujantis Rimanto Ulevičiaus labdaros ir paramos fondui. Taip mes stengiamės pradžiuginti gimdyves ir paskatinti jas rinktis lietuvišką, gražų ir prasmingą vardą. Ar buvo atvejų, kai Naujųjų metų naktį negimė nė vienas kūdikis? Buvo, bet tai labai reti atvejai. Nežinau, kaip paaiškinti, bet gerokai mažiau nei kitomis dienomis gimdymų būna per Vėlines – lapkričio 1–2 dienomis. Ir taip metų metais. Gal veikia moterų psichologinis nusiteikimas negimdyti tomis dienomis, kai pagerbiami mirusieji, nors, kita vertus, nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad moteris sugebėtų atidėti gimdymą. Bet faktas, kad šiomis dienomis pasaulį išvysta mažiau vaikų, o naujametės naktys niekuo nesiskiria nuo kasdienių, eilinių darbo dienų. Kokie kolektyvui ir Jums asmeniškai buvo 2014 metai? Daugybė gimdyvių rinkosi mūsų gimdymo namus. Atlikome daug ginekologinių operacijų (jų skaičius palyginti su praėjusiais metais padidėjo dvigubai), nepasitaikė komplikacijų. Mūsų įstaiga dalyvauja Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekte „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Įgyvendindami šį projektą atlikome mūsų pastato kondicionavimo ir vėdinimo sistemos rekonstrukciją,  įrengėme dvylika saulės kolektorių. Šiai programai Šveicarijos vyriausybė skyrė 350 tūkstančių litų. Tai tik dalis programos. Kita dalis bus įgyvendinta 2015 metais: 300 tūkstančių litų skirta P. Mažylio gimdymo namų LED apšvietimui ir 310 tūkst. litų – šilumos siurbliams įrengti. Šių programų įgyvendinimas leis daugiau negu per pusę sutaupyti lėšų įstaigai šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Mums tai labai aktualu, nes turime du baseinus. Vienas skirtas nėščiųjų mankštai vandenyje, pasiruošti gimdyti. Kitas baseinas – kūdikiams plukdyti, čia jie pripranta prie vandens, stiprinama jų kvėpavimo sistema, aktyvinama motorika. Antroji Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa, kurioje su kitais Lietuvos akušerijos, neonatologijos ir perinatologijos centrais dalyvauja ir mūsų P. Mažylio gimdymo namai, tai – „Nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurią vykdo Kauno klinikos. Pagal šią programą mūsų įstaigai nupirkta labai kokybiškos, geros aparatūros: ultragarso aparatas, monitorių, skirtų stebėti vaisiaus būklę, inkubatorių silpnesniems kūdikiams, šildomųjų reanimacinių stalų ir kitų. Moderni, šiuolaikiška medicininė įranga, kurios gavome už pusę milijono litų, mums padeda pasiekti geriausių rezultatų. Šią programą taip pat nutarta tęsti 2015 metais. Tikimės dar gauti medicininės įrangos už maždaug 400 tūkstančių litų.

Vandens procedūros. P. Mažylio gimdymo namų kūdikių baseinas itin populiarus: plaukiojantys mažyliai yra atsparesni ligoms.

P. Mažylio gimdymo namuose gimdo tik kaunietės ar sulaukiate gimdyvių ir iš kitų vietovių? Daugiausia, žinoma, moterų iš Kauno miesto, tačiau būna gimdyvių iš visos Lietuvos. Atvažiuoja iš Klaipėdos, Vilniaus, Jonavos, Prienų ir kitų vietovių. Priimame visas norinčias moteris, kurioms reikia kokybiškų ir kvalifikuotų antro lygio akušerijos, neonatologijos, nėštumo patologijos ir ginekologijos paslaugų. Tačiau neišnešioti naujagimiai, didelę perinatalinę riziką turinčios gimdyvės siunčiamos į trečio lygio stacionarą. Kodėl moterys iš kitų miestų ir rajonų renkasi Kauno P. Mažylio gimdymo namus? Dažniausiai mus rekomenduoja jų draugės, kurios pasidalija patirtimi, papasakoja, kad liko patenkintos gimdymu P. Mažylio gimdymo namuose, aukšta gydytojų kvalifikacija, gera medicinine įranga, šilta ir jaukia atmosfera. Tad moterys noriai renkasi mūsų įstaigą. Turime Dienos akušerijos stacionarą, veikia nėščiųjų mokyklėlė, kur besilaukiančios mamytės ruošiamos gimdyti, pasakojama apie žindymo privalumus, motinos pieno svarbą naujagimiui. Jos susipažįsta su mūsų gimdymo namais, pamato gimdyklas, palatas, plaukioja baseine. Mūsų įstaiga joms tampa sava, todėl ir atvyksta čia gimdyti, o po gimdymo lankosi kūdikių baseine. Jis labai populiarus, net negalime suteikti tiek paslaugų, kiek jų reikia. Turime ir Moterų konsultacinį centrą, kuriame nėščiosios prižiūrimos, tiriamos ir konsultuojamos visą nėštumą. Taip jos susipažįsta su personalu, lanko baseiną, Dienos akušerijos stacionarą ir jaučiasi kaip namuose. Joms saugu, pasitiki personalu, ir mums leng­viau dirbti. Pastaraisiais metais kai kurios nėščios moterys nenori pačios gimdyti ir prašo medikų atlikti joms cezario pjūvio operaciją, nors tam jokių indikacijų ir nėra. Ar tenka susidurti su tokiais atvejais? Pasitaiko tokių moterų, bet joms visada paaiškiname ir sprendimas būna vienareikšmis – niekada nedarome cezario pjūvio operacijos, jeigu tam nėra medicininės būtinybės. Juk būtų nusikaltimas operuoti žmogų, kai tam nėra jokių indikacijų. Tuo labiau kad tokios operacijos pageidavusi nėščioji vėliau gali pasakyti, kad to prašė, nes bijojo gimdyti, o būdama ne medikė nesuprato, kad prašo negalimo dalyko, ir apkaltinti medikus dėl be reikalo atliktos operacijos. Kokios didžiausios gimdyvių baimės? Viena iš jų – gimdymo skausmas. Šią baimę mes bandome nugalėti dar nėščiųjų mokyklėlėje. Tam skiriami užsiėmimai apie gimdymo skausmo malšinimą. Nėščiosios susitinka su jau pagimdžiusiomis moterimis, kurios papasakoja, kaip viskas vyksta. Tai veiksmingiausias pavyzdys. Galima daug kalbėti, aiškinti apie skausmo malšinimą, bet kartais nėščioji netiki arba tvirtai laikosi savo išankstinės susidarytos nuomonės, o pabendravusi su pagimdžiusia moterimi, kuriai buvo taikytas tam tikras skausmo malšinimo būdas, pasijunta drąsiau. Neskubame gimdyvei rekomenduoti regioninio, epidūrinio nuskausminimo, nes turime puikias vonias, kur gimdymo skausmas malšinamas vandens procedūromis, masažu, muzikos terapija. Vanduo atpalaiduoja, nuramina gimdyvę. Jei ji valandą gimdymo metu paguli vonioje su vandens procedūromis, gimdymo trukmė be jokio medikamentinio įsikišimo sutrumpėja dviem valandomis. Jei neužtenka vonios, tada skiriamas regio­ninis skausmo malšinimas. Jį gauna apie 40 procentų pas mus gimdančių moterų.

Kūdikių mankšta. Mažylis patikimose rankose – jį mankština Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Ramunė Kreipavičienė.

Kokio amžiaus moterys gimdo dažniausiai? Dabar moterys neskuba susilaukti vaikų. Jaunų gimdyvių mažėja. Dažniau gimdo jau subrendusios, baigusios mokslus, turinčios darbus moterys. Kokiame amžiuje geriausia susilaukti vaiko? Ar gimdant vyresniame amžiuje nekyla komplikacijų grėsmė? Gimdyvėms iki trisdešimties metų paprastai nekyla jokių problemų. Jei gimdo keturiasdešimties link artėjanti moteris, jai reikia skirti daugiau dėmesio, nes būna gerokai didesnė komplikacijų rizika. Mes rekomenduojame vaikus gimdyti iki trisdešimties–trisdešimt penkerių metų. Ar ateina pas Jus antro vaiko besilaukiančios moterys, čia gimdžiusios  pirmąjį kūdikį? Pagimdžiusios mūsų gimdymo namuose pirmą vaiką, paprastai pas mus gimdo ir antrą, ir trečią. Neseniai viena moteris pas mus susilaukė trečio vaiko – atlikau jai cezario pjūvį. Ji planuoja turėti ketvirtą ir gimdyti jį pas mus. Tai turbūt geriausias gimdymo namų įvertinimas – kai moterys visų savo vaikų nori susilaukti toje pačioje ligoninėje? Be abejo. Kaune didelė konkurencija, nes yra keturi stacio­narai, kurie teikia akušerinę ginekologinę pagalbą. Todėl konkuruoti reikia geru darbu, šiltu dėmesiu moteriai. Ar dažnai gimdymuose dalyvauja gimdyvių vyrai? Apie 90–95 procentų gimdymų dalyvauja vyrai. Paprastai nebūna tik tų, kurie tuo metu yra kur nors toliau išvykę ar negali dėl darbo aplinkybių. Jau dveji metai taikome praktiką, kai po cezario pjūvio operacijos naujagimis trumpam guldomas mamai ant krūtinės, ji į jį pasižiūri, pabučiuoja, pasidžiaugia, o paskui kūdikis perkeliamas tėčiui ant nuogos krūtinės. Tai ne prievolė, ir prievarta to nedarome. Vyrui paaiškiname, kodėl taip reikėtų – kad naujagimis gautų šeimos mikroflorą, kad jaustų tėvo širdies plakimą, šilumą. Tėvai su malonumu tai priima. Kai paguldome kūdikį ant nuogos krūtinės, kai kurie vyrai pasipuošia džiaugsmo ašaromis. Jūsų gimdymo namuose jau ketverius metus veikia gyvybės langelis, kuriame gali palikti savo kūdikius moterys, nenorinčios jų auginti. Kiek per tą laiką radote paliktų kūdikių? Gyvybės langelyje sulaukėme vienuolikos kūdikių. Iš jų du buvo atnešti šiais metais. Liūdna, kai mamos palieka savo vaikus, bet, kita vertus, džiaugiamės, kad išsaugotos jų gyvybės, kad juos atnešė į gyvybės langelį, o ne nužudė. Ko palinkėtumėte moterims artėjant Naujiesiems metams? Visų pirma labai prašytume, kad jos gimdytų, nes Lietuvoje mažėja žmonių. Dabar vienai šeimai tenka tik 1,6 vaiko. Esame nykstanti tauta. Antras palinkėjimas – nebijokite gimdyti, ateikite pas mus pabendrauti, į mokyklėles. Viską paaiškinsime, parodysime, pamokysime, kas yra gimdymas, skausmo malšinimas, natūralus maitinimas, kaip reikia elgtis po gimdymo. Suteiksime visą informaciją, nes  dirbame dėl to, kad gimdymas vyktų sklandžiai, o kūdikio gimimas būtų džiugus, svarbiausias jūsų gyvenimo įvykis.

Violeta Gustaitytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.