Pirmoji pagalba po gaisro – iš ūkininkų

Sekmadienio naktį Pasvalio krašte, Pušalote, supleškėjus senoms kolūkinės statybos fermoms, socialiniuose tinkluose išplito jaunos ūkininkės Vytautės Bedalytės prašymas padėti išsaugoti be pašarų ir kraiko likusius gyvulius. Jau po 20 min. nukentėję ūkininkai galėjo būti ramūs, kad jų žirgams ir karvėms badauti neteks – iš visų šalies kraštų buvo siūloma pagalba. 

Gaisras ūkiniame pastate kilo vėlų sekmadienio vakarą, apie 23 val. Įsiplieskusi ugnis visiškai sunaikino 2 000 kv. m. ūkinio pastato stogą, nuo karščio vietomis sutrūkinėjo betoninės perdangos. Liko tik aprūkusios mūrinės fermų sienos. Sudegė apie 110 šieno ir šiaudų rulonų, 100 t kviečių, 38 t šieno, 7 t trąšų, įvairios paskirties ūkio įrenginiai. Įtariamas padegimas, todėl policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo.

Nuostoliai didžiuliai, o kiek jų iš tiesų padaryta, dar tikslinama, tačiau teberusenant nuodėguliams, pirmiausia reikėjo pasirūpinti ant pliko lauko likusiais gyvuliais.

„Sekmadienio naktis, didžiulis gaisras fermose, o ten mūsų didžiausioji dalis žiemai paruoštų pašarų žirgams ir karvėms... Neliko nieko, tinkamo duoti gyvuliams. Tai labai labai prašau, gal galite parduoti (arba padovanoti) bent po kelis rulonus šiaudų ir bent kokius 100 kg avižų“, – socialiniame tinkle „Facebook“, ūkininkų skelbimų grupėje, iškart po gaisro skausmu dalijosi V. Bedalytė.

Žirgų augintoja pagalbos sulaukė tą pačią minutę. Nors tikėjosi, kad atsilieps Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo krašto ūkininkai, ranką jai tiesė kolegos iš visos Lietuvos. Tomas Skruibys iš Skuodo pasiūlė atiduoti porą tonų avižų, didmaišį žirgų skanėsto padovanoti žadėjo ir Akmenėje gyvenanti Margarita Skabeikienė. Molėtiškis Julius Brazauskas pranešė turintis 18 rulonų žolės. Pasiūlymai padovanoti šieno V. Bedalytei skriejo iš visos Lietuvos – Telšių, Jurbarko, Kelmės ūkininkų.

„Tai yra tikras gerumo pavyzdys. Nepraėjo nei 20 min., o kiekis, kurio užteks žiemai, jau yra. Siunčiu didžiausią padėką jums“, – susijaudinusi netrukus rašė Vytautė.

Gaisro sukrėsti ūkininkai nelaimės nekomentuoja. „Tai yra tiesiog didelė nelaimė, kurią prisiminti nėra labai malonu. O dėl žmonių gerumo – jis yra beribis: aš iki šiandien vis dar sulaukiu žinučių su pagalbos siūlymais“, – „Ūkininko patarėjui“ parašė V. Bedalytė.

Vytautė nuo mažens myli žirgus, tą meilę jai perdavė močiutė Lida Zaveckienė, Pušalote auginusi žemaitukus. Dešimties metų sulaukusi Vytautė pradėjo dalyvauti jojimo varžybose, o dabar ir pati jas organizuoja, dalyvauja įvairiuose krašto renginiuose. Studijuodama agronomiją Aleksandro Stulginskio universitete, Vytautė tuo pat metu Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre gilinosi į žirgininkystės verslą.

Pušalotiškiai labai nerimauja dėl ūkininkus ištikusios nelaimės, tačiau neslepia, jog stipraus charakterio Vytautės niekas neprivers atsisakyti svajonės turėti savo žirgyną.

Socialinių tinklų nuotrauka