Pirmoji žoliapjūtė džiugesio nekelia

Žvalgosi į dangų

Pakruojo r. esančios Lygumų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Petras Ivanauskas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad šiemetė žoliapjūtė – varginanti, nes vyrauja lietingas oras. „Dar darbai nebaigti. Žvalgomės į dangų ir laukiame geresnio oro. Nieko nepadarysi, yra taip, kaip yra. Nuimtas žolės derlius – normalus. Jį skyrėme ir silosui, ir šienainiui. Iš pirmosios žolės pasidarysime daugiau nei pusę reikalingų pašarų“, – teigė P. Ivanauskas.

Nuo gegužės pabaigos besitęsiantys lietūs žoliapjūtės darbus stabdo Utenos r. ūkininkaujančiam Arūnui Kudrevičiui. „Pernai pasėjome naujų ganyklų, jas paruošėme idealiai – išlyginome, išrinkome akmenis. Įrengimo savikaina buvo labai didelė. Tačiau prieš gamtą nieko padaryti negalime – šiuo metu mes ganyklose „plaukiame“. Gal jau reikia pradėti gamintis valtis ir veiklą sukti į kitą pusę“, – ŪP kalbėjo pieno ūkio savininkas.

Šio ūkio žolynai buvo prižiūrėti, patręšti, tad žolės užaugo. Iš jos buvo galima suslėgti ne vieną tranšėją pašarų, tačiau kol kas padaryta tik viena. „Neįsivaizduoju, kada įvažiuosime į laukus. Žolė nuaugo. Iš jos pieno nebus“, – kritinę situaciją įvardijo A. Kudrevičius. Ūkininkas paminėjo, kad žema oro temperatūra ir didelė drėgmė nėra naudingos ir kukurūzams. Augalai neauga – jie vos sprindžio dydžio.

Prasti orai

Šiemečiai orai nebuvo palankūs ir Lazdijų r. auginamiems žolynams. Juos nušaldė gegužės šalnos. Todėl paruoštų pašarų maistingumas – prastas. Šiame rajone ūkininkaujantis Nerijus Narauskas atviravo, kad žolynų viršūnės geltonos. Tai – šalnų pasekmė. Be to, ilgą laiką Lazdijų krašte vyravo sausra, todėl žolė reta ir jos derlius nėra didelis. „Pirmojo pjovimo žolės sąnaudos yra ypač didelės. Koks bus atolas? Tikiuosi, kad atolas duos geresnį derlių, nes orai lietingi. Tačiau nors lietus lyja, žolė sparčiai neauga, nes stinga šilumos“, – situaciją apibūdino N. Narauskas.

Nuo šalnų nukentėjo ir pirmoji žolė, auginama pienininkystę plėtojančioje Okainių ŽŪB (Kėdainių r.). „Gegužę naktimis buvo 6–7 °C šalčio. Ypač tai pakenkė liucernai, dobilams. Jų augimas buvo sustojęs, todėl pašarų iš pirmosios žolės buvo paruošta ne tiek, kiek tikėjomės“, – ŪP dėstė bendrovės pirmininkas Vilius Samuolis. Jis neslėpė, kad nors orai nebuvo itin palankūs žoliapjūtei, prie jų vis tiek teko prisitaikyti ir spėti atlikti suplanuotus darbus. Nors ir kaip buvo stengtasi, bet pirmosios pradalgės bendrovėje sugulė savaite vėliau nei praėjusiais metais, „Šiais metais iš 1 ha paruošėme 1 t mažiau pašarų. Atolas atrodo gražiau nei pirmoji žolė. Sąlygos žolei augti yra geros, pakanka drėgmės, todėl tikimės, kad antroji žolė bus geresnė“, – vylėsi V. Samuolis.

Savos gamybos

Tačiau aktyvus Jonavos r. ūkininkas Rimantas Kubiliūnas šiemetės žolės derliumi nesiskundė. Redakcijai jis minėjo, kad ūkis juto mažesnius gegužės šalnų padarinius, todėl iš pirmosios žolės gavo geresnį derlių nei praėjusiais metais. „Jeigu pernai vidutiniškai iš 1 ha sukome 12 ritinių, nes buvo sausiau, tai šiemet – dvigubai daugiau. Kas tą nulėmė? Šiais metais žolynus tręšiau ne tik azoto, bet ir NPK trąšomis. Pernai pievas pakalkinome. Šie faktoriai ir nulėmė gausesnį žolės derlių. Gyvulius laikome aštuntus metus, tiek pat metų yra ir pievoms. Kiekvienais metais pavasarį pievas akėjame, lyginame kurmiarausius ir įsėjame žolinius mišinius. Didžiausias derlius būna 2–3 metais, tuomet iš 1 ha susukame 28–32 ritinius“, – aiškino ūkininkas. Jo teigimu, nors ir daug pasiruošė pašarų, jų parduoti neketina.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius ŪP tvirtino, kad kokybiški, savos gamybos pašarai užtikrina ne tik gerą pieno primilžį, bet ir galvijų priesvorį. Kokius pavyks pasigaminti pašarus šiais metais, kai žoliapjūtė dar tik įsibėgėja, spėlioti anksti. „Šiemetės pirmosios žolės derlius daugelį ūkininkų nuvylė. Buvo šalta, kai kuriuose rajonuose buvo sausa, tad žolė prasta. Išaugo jos nuėmimo savikaina. O dabar labai dažnai lyja. Susidarė užburtas ratas“, – pastebėjo LPGA direktorius.

Pasiektas antirekordas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Evaldas Klimas ne kartą yra sakęs, kad gyvulininkystės ūkiuose, norint iš gyvulių gauti geros produkcijos, būtina pasirūpinti gerais savos gamybos žoliniais pašarais. Būtent jie padeda sumažinti ūkio išlaidas ir gyvulininkystės produkcijos savikainą. Tačiau, pasak mokslininko, beveik visoje Lietuvoje šiemetės sąlygos žolynams augti buvo blogos. Šį pavasarį buvo pasiektas savotiškas gamtos antirekordas – 14 šalnų naktimis per 18 parų. „Drėgmės stoka, naktinės šalnos iki –6 °C ne tik sulėtino žolių augimą, bet jautresnes net pražudė. Gegužės viduryje atšilus orams, žolė beveik ne augo, o tik senėjo“, – aiškino E. Klimas.

Jis pažymėjo, kad šalnoms itin jautrių liucernų lapijos fotosintezės mechanizmas buvo tarsi „išjungtas“. Todėl, nors žolė buvo žemesnė nei įprastai, logiškiausia buvo ją nupjauti ir bandyti sudaryti kuo geresnes sąlygas augti atolui. Būtent todėl VDU ŽŪA mokomajame ūkio sėtiniame žolyne pirmoji žolė buvo nupjauta gegužės 18–19 d. – keletu dienų vėliau nei praėjusiais metais, bet praktiškai įsitikinus, kad tolesnis delsimas tik blogintų padėtį. „Visi, kas desperatiškai bandė žolę dar paauginti, greitai pamatė, kad vis tiek nėra ką pjauti, o žolę pasendino ir atolą nutolino“, – kalbėjo mokslininkas.

Ūkis ūkiui nelygu

VDU ŽŪA docentas atkreipė dėmesį, kad šiais metais tarp pieno ūkių bus takoskyra – bus verkiančiųjų, ir bus tokių, kurie nesivadovavo emocijomis, bet žiūrėjo į realybę ir darė tai, kas priklauso. Jie pirmąją žolę nupjovė ir greitai pjaus atolą. „Nors Lietuva yra nedidelė, bet meteorologinės sąlygos skirtingos: Dzūkijoje, Suvalkijoje – per sausa, Aukštaitijoje, Šiaurės Lietuvoje – per šlapia. Girdėti nusiskundimų, kad nebuvo kritulių, kad pirma žolė dar nenupjauta, kad nušalo, o kai kur buvo per daug kritulių. Tačiau jei nėra giedro oro, geriau nupjauti ir pagaminti rūgštų silosą, be jokio vytinimo, nei sendinti žolę. Taip bus geriau. Kas iš to, kad iš senos žolės bus prisukta ritinių ar tranšėja bus ja užpildyta? Pieno tai nebus“, – pažymėjo E. Klimas ir pridūrė, kad šiuo metu gausu skelbimų, kuriuose lenkai skelbia norį pirkti pašarų ar sudaryti pirkimo sutartis ateičiai, tačiau Lietuvoje pašarų pasiūlos dar nėra.

Mokslininkas minėjo, kad ūkiuose, kuriuose buvo dirbta atsakingai ir laiku nupjauti žolynai, suminis metinis derlius susidarys. „Tie ūkininkai, kurie seka naujoves, mokslo žinias, pastebėjo, kad tinkamai patręšti žolynai yra atsparesni, gyvybingesni. Ypač, jei augalams reikėjo greitesnės pagalbos ir ūkininkai naudojo biologinius stimuliatorius, purškė per lapus. Gamta koreguoja žaidimo taisykles, gyvenimas priverčia sprendimus priimti greitai, tenka elgtis kitaip, nei įprasta, pasirinkti teisingus žingsnius“, – ŪP tikino VDU ŽŪA docentas.

Atlieka žolės tyrimus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.