Planuojamas vėjo elektrinių parkas gavo valstybinių institucijų patvirtinimą

„Vėjo elektrinių parkų vystymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reguliuojamas daugybės įstatymų: tai ir su teritorijų planavimu, gamtos apsauga, visuomenės sveikata, šalies saugumu ir kitais svarbiais valstybei aspektais susijęs projektas. Turime būti tikri, kad atlikta poveikio aplinkai analizė yra tiksli, teisinga, o mūsų planuojamos jėgainių vietos pilnai atitinka visus joms keliamus reikalavimus. Džiugu, kad ilgą ir nuoseklių poveikio aplinkai vertinimo darbą, kuriame dalyvavo didelė komanda specialistų, patvirtino ir atsakingų institucijų ekspertai, ir dabar galime judėti projektavimo stadijos link“, – komentuoja Giedrius Kvedaravičius, projektą vystančios bendrovės „Evecon“ vadovas.

Jis akcentuoja, kad šis projektas yra vienas svarbiausių šalyje ir reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės: „Vėjo elektrinių parko projektas Marijampolės savivaldybėje yra oficialiai pripažintas valstybei svarbiu projektu, todėl vėlesnės procedūros, tokios kaip kabelių ar kelių trasų derinimas, bus greitesnės, bet tikrai ne paprastesnės: PAV ataskaitą atidžiai analizavo ne vienos, o daugybės skirtingų institucijų ekspertai, todėl esame ramūs, kad viskas yra įgyvendinama griežtai pagal įstatymo raidę“.

G. Kvedaravičius pasakoja, kad šiuo metu valstybės sprendimų priėmėjai svarsto keisti tam tikrus įstatymus, susijusius su vėjo energetikos vystymu šalyje. Juose numatoma, kad vėjo elektrinių projektai galės būti vystomi, jei tam pritars dauguma aplinkinių sklypų savininkų, o nesutinkantiems, kurie sudarys mažesniąją dalį balso teisę turinčių, automatiškai bus numatytos kompensacijos: „Toks įstatyminis pokytis padės išvengti situacijų, kai vienos ar kelių elektrinių statybų leidimą vilkina vienas ar du, dažnai asmeninių interesų turintys žmonės“.

Patvirtinta, kad planuojamas parkas nedarys neigiamo poveikio dirvožemiui ir melioracijos sistemoms

Aplinkos apsaugos agentūra savo sprendimu patvirtino, kad vėjo elektrinių statybai pasirinkta teritorija yra saugi geologiškai – čia nėra nei vertingų žemės gelmių išteklių, nei aktyvių gamtinių procesų, kurie galėtų kelti grėsmę, tokių kaip nuošliaužos ar smegduobės. Netoli vienos elektrinės teka Santakos upė, tačiau nei viena iš vėjo elektrinių nebus statoma taip arti, kad pažeistų upės apsaugos juostą ar pakeistų jos tėkmę.

Viso projekto metu nebus naudojamas vanduo, nebus nei buitinių, nei gamybinių nuotekų, o lietaus vanduo paprasčiausiai susigers į žemę. Taip pat bus stengiamasi išsaugoti jau veikiančias melioracijos sistemas – jeigu jos būtų pažeistos, bus atkurtos pagal paruoštus projektus. Kitaip tariant, ir žemė, ir vanduo nuo šio projekto nenukentės – darbai suplanuoti taip, kad aplinka išliktų stabili ir nepaveikta.

Paukščius papildomai saugos dirbtinio intelekto technologijos

Nors PAV ataskaitos išvados nurodė, kad vėjo elektrinių parkas nedarys reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, projektą vystanti bendrovė vėjo elektrinėse diegs papildomas, dirbtiniu intelektu (DI) paremtas technologijas, kurios užtikrins dar didesnį šikšnosparnių saugumą.

„Tokios poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės yra išbandytos ir taikomos kitose šalyse. Pavyzdžiui, DI technologija, kurią diegsime į elektrines, gebės identifikuoti artėjančius paukščius ir esant reikalui stabdyti elektrinę, elektrinės bus programuojamos išsijungti tam tikromis oro sąlygomis, kai šikšnosparniai yra aktyviausi“, – pasakoja UAB „Evecon“ atstovas.

Atneš naudų ir savivaldybei, ir bendruomenėms

Vėjo elektrinių parkas, kuris ne tik reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinio nepriklausomumo, bet ir atneš daug naudų Marijampolės savivaldybei ir bendruomenėms, šiuo metu yra pirmosiose projektavimo stadijose: „Vyksta kelių, kabelių bei vėjo elektrinių projektavimas, pirmuosius statybų leidimus planuojame gauti jau šių metų pabaigoje“, – sako Giedrius Kvedaravičius.

Jis primena, kad vėjo elektrinių parkas Marijampolės savivaldybės biudžetą kasmet papildys 845 tūkst. Eur nekilnojamojo turto mokesčio, o 757 tūkst. Eur bus skiriama bendruomenių fondams.

„Negana to, dalis įmokų į bendruomenių fondus, net 15 proc., kas sudaro 113 tūkst. Eur per metus, keliaus tiesiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinės, sąskaitas. Greta šių, NT ir bendruomenių, mokesčių, naudų bus ir daugiau. Tiems sklypų savininkams, kurių sklypas ar jo dalis patenka į 350 m spindulio nuo vėjo elektrinės zoną, mokėsime po 100 Eur už hektarą kasmetines kompensacijas, kas iš viso per metus sudarys 115 tūkst. Eurų. Taip pat sutvarkysime apie 15 km kelių, nemokamai ar pigiau elektrą teiksime arčiausiai gyvenantiems bei savivaldybės įstaigoms“, – pasakoja G. Kvedaravičius.

Įmonės vadovas taip pat priduria, kad statybų darbams bus samdomos vietinės įmonės, o paramą bendruomenėms bendrovė pradėjo dar pernai, projektui žengiant pirmuosius planavimo žingsnius.

„Norime, kad šis projektas augintų ne tik elektros gamybos apimtis, bet ir stiprintų vietos bendruomenes. Esame tam įsipareigoję ir finansiškai, ir strategiškai,“ – sako G. Kvedaravičius.

Nr. 175/8