Kaunas +1,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026
Kaunas +1,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026




Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Planuojamos investicijos į grūdų perdirbimo pajėgumų didinimą – pusė milijardo eurų

2025/06/04


Padidink tekstą

Beveik pusė milijardo eurų – tokią sumą į grūdų perdirbimo įrangą bei naujas gamyklas artimiausiais metais planuoja investuoti Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai (LGPPA) priklausančios įmonės.

Iki javapjūtės pradžios liko maždaug mėnuo, įmonės jau pradeda ruoštis naujo derliaus supirkimui. Tikimasi, kad jis daugiau–mažiau atspindės paskutinių metų derlių vidurkius. Planuojama, kad tradiciškai apie 5 mln. tonų grūdų bus eksportuojama, apie 2 mln. tonų liks Lietuvoje ir taps maisto produktais, pašarais, biodegalais. Grūdų kaip žaliavos eksportas yra labai svarbus Lietuvai, nes tokių kiekių, kokius užauginame, 100 proc. būtų sudėtinga ir perdirbti,  ir realizuoti pagamintą produkciją.  

„Tačiau mūsų asociacijos narės imasi realių veiksmų, kurie padėtų padidinti Lietuvoje perdirbamų grūdų dalį. Planuojama, kad šios investicijos per artimiausius penkerius metus sieks apie pusę milijardo eurų“, – sako Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė.

Dalis šių minimų investicijų – dar tik planai popieriuje, dalis – jau statomos naujos įmonės.

Numatytos investicijos į inovatyvių produktų ir pašarų gamybą

LGPPA vadovės teigimu, suplanuotos investicijos į naujų grūdų perdirbimo ir maisto produktų bei pašarų gamyklas, į grūdų perdirbimo technologijų atnaujinimą ir kitus projektus.

„Planuojamos investicijos labai skirtingų apimčių: vieni LGPPA nariai stato naujas gamyklas, kiti planuoja išplėsti gamybinius pajėgumus, juos keisti ir  optimizuoti,  automatizuoti, didinti  gamybinius, sandėliavimo plotus,  taip pat – kur įmanoma pasinaudoti dirbtiniu intelektu, pereiti prie naujos kartos verslo valdymo sistemų. Visų šių projektų tikslas – didinti gamybos apimtis, plėsti eksporto potencialą,  pasiūlyti rinkai naujų, inovatyvių produktų,  dirbti tvariau ir efektyviau“, – sakė D. Ruščiauskienė.

Maistui skirti grūdų produktai dažniausiai yra ilgo galiojimo, tai svarbu tiek eksportui, tiek vietos rinkai, nes padeda apsirūpinti maistu ilgesniam laikotarpiui, o tai ypač svarbu esant sudėtingai geopolitinei situacijai. Lietuvoje užauginti rapsai neša keleriopą naudą: jie virsta tvariu produktu – biodegalais, taip pat aliejumi, pašarais, padeda apsirūpinti vietine baltymine žaliava.

Pasak LGPPA direktorės, investicijos į grūdų perdirbimo įmones Lietuvoje yra ne tik ekonominis sprendimas, bet ir strateginis žingsnis siekiant stiprinti šalies ūkio atsparumą bei konkurencingumą. Perdirbdami vietoje užaugintus grūdus kuriame aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kurie sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose. Tai ne tik didina eksporto pajamas, bet ir mažina importo poreikį, stiprina šalies prekybos balansą. Be to, perdirbimo įmonių plėtra skatina naujų darbo vietų kūrimą regionuose, mažina socialinę atskirtį ir didina gyventojų pajamas, o tai savo ruožtu lemia didesnius mokesčius į valstybės biudžetą. Tokios investicijos taip pat skatina technologinę pažangą žemės ūkyje, didina sektoriaus efektyvumą ir prisideda prie tvarios bei inovatyvios ekonomikos kūrimo.

Valstybės dėmesys paspartintų šį procesą

Pasak pašnekovės, valstybės parama grūdų perdirbimo įmonėms padėtų geriau išnaudoti visą savo potencialą ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Įmonės galėtų pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“, kurioje gali dalyvauti ir įmonės, ir kooperatyvai. Ar pavyks pasinaudoti parama – tai priklausys nuo dalyvių prašomų paramų dydžio. 

„Žemės ūkio ministerija turėtų siekti suderinti tiek pirminės gamybos, tiek tradicinės perdirbimo pramonės interesus. Ne kartą kreipėmės į ŽŪM siūlydami paramos lėšas perdirbimui skirstyti proporcingai tiek  kooperatyvams, tiek tradiciniam perdirbimui, t. y. jau dabar veikiančioms ir planuojančioms plėsti savo pajėgumus įmonėms“, – komentuoja situaciją LGPPA direktorė.

Pasak jos, tik taip būtų išvengta vienos nuosavybės formos protegavimo bei žemės ūkio ir pramonės sektoriaus skaldymo.

Dar vienas būda, kuris padėtų įmonėms efektyvinti gamybos procesus ir didinti produkcijos apimtis  – lengvatinės per ILTE teikiamos paskolos, skirtos modernioms technologijoms diegti. Buvo kalbėta, kad verslas galės pasinaudoti tokiomis paskolomis, tačiau vienam klientui gali būti suteikta paskola iki 1 mln. eurų iki penkių metų laikotarpiui,  o bendra krepšelio suma gali siekti  10 mln. eurų. Tačiau didesnėms įmonėms, planuojančioms ar vykdančioms perdirbimą, tokia paskola yra gerokai per maža. Kaip jau minėta, bendra LGPPA įmonių planuojamų investicijų suma siekia pusę milijardo, atskirų įmonių investicijos – 20 mln. eurų ir daugiau.

„Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sukuria didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai. Pagrindiniai šio eksporto dalyviai yra būtent perdirbimo pramonė, todėl atėjo laikas atkreipti didesnį dėmesį į šį sektorių, kad užtikrintume apsirūpinimą būtinais pagrindiniais maisto produktais ir ateityje“, – atkreipia dėmesį D. Ruščiauskienė.

 

Apie  Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją

Asociacija įkurta 1992 metais, šiuo metu ji vienija 33 įmones, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų.

Plačiau: https://allgrain.lt/

 

LGPPA informacija

Dalintis
2026/11/15

Lietuva europinę prievolę „paauksavo“

Nuo sausio 1 d. darbdaviams įsigalioja nauja prievolė – kas mėnesį „Sodrai“ teikti papildomus duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupes. Tokia tvarka atsiranda įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) d...
2026/11/15

Kaip parduoti žemės ūkio paskirties žemę ir neįstrigti dokumentų labirinte?

Parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę, įstatymas įpareigoja pirmiausia pasiūlyti ją įsigyti asmenims, turintiems pirmumo teisę. Todėl, prieš sudarant sandorį, reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri išduoda p...
2026/11/15

Medžiotojai kartais pyškina... naminius gyvūnus

Daugelis prisimena kultinį filmą „Nacionalinės medžioklės ypatumai“. Panašu, kad laikas pradėti filmuoti antrą seriją, tik šįkart – Vokietijoje: 23 metų medžiotojas Unterallgäu regione nušovė dvi ver&sca...
2026/11/15

Uždainavus Aukštaičiui visas internetas apsąla

Anykščiai („Anykšta“). Biržietis Pijus Gurskas – jau įžymybė. Jam dar tik dvidešimt, o jis socialinių tinklų platybėse jau labai populiarus. Tik čia jis ne Pijus, o Aukštaitis. Apsirengęs taip, kad atr...
2026/11/15

„Litgrid“ pristato energetinių salų modelį: didelio sutrikimo atveju atskiros Lietuvos tinklo dalys galės veikti savarankiškai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pristato energetinių salų modelį, skirtą sustiprinti šalies elektros sistemos atsparumą ekstremalių situacijų metu. Pagal parengtą koncepciją, Lietuvoje bus suformuoti sep...
2026/11/15

Išrinkti geriausio ekologinės gamybos ūkio konkurso nugalėtojai

Aštuonioliktą kartą surengtame konkurse „Geriausias ekologinės gamybos ūkis“ šiemet nugalėjo Jokubaičių šeimos ūkis iš Šilalės rajono. Tarp geriausiai įvertintų konkurso dalyvių taip pat išskir...
2026/11/15

Sekmadienis dar nesibaigė, o mintys jau apie darbą: kodėl nerimas dėl pirmadienio prasideda iš anksto?

Dar tik sekmadienio popietė, tačiau mintys jau sukasi apie pirmadienio darbus, vakare sunku užmigti, ima skaudėti galvą ar pilvą, stipriau plaka širdis. Pirmadienio rytą tokia savijauta gal ir nestebintų, tačiau kodėl organizmas į artėjanči...
2026/11/15

Išmestas pieno ar sulčių pakelis gali virsti kibiru: ekspertė paaiškino, kas nutinka kombinuotoms pakuotėms

Pieno ir sulčių pakeliai, traškučių pakuotės – kasdienės atliekos, kurios dažnai keliauja į rūšiavimo konteinerius. Tačiau, kaip pastebi gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, ne visi žino,...