Plaukimas sena vaga baigėsi

– Kalbėdamas LŽŪT narių atstovų suvažiavime, pateikėte radikalius SP pakeitimus. Ką siūlėte?

– Pasiūliau keisti Lietuvos žemės ūkio kursą – jį orientuoti į gamybą ir eksportą, BŽŪP lėšas naudoti tik pagal jų paskirtį, t. y. pirmiausia nutraukti paramą „sofos“ ūkininkams, išbraukti iš teisės aktų nepateisinamai sąnaudas didinančius biurokratinius suvaržymus ir reguliavimus.

– Bet Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) gali teigti, kad to daryti dabar neverta, nes SP įgyvendinimas įžengė į 3-ius metus, t. y. peržengė pusiaują?

– Jei tikėtume ŽŪM valdininkais, išmokos taip ir būtų pasilikusios 2013 m. lygyje. Jaunesni LŽŪT narių atstovų suvažiavimo dalyviai galbūt nebeatsimena, bet mano kompiuteryje tebėra išsaugota duomenų lentelė, rodanti, kad ES vidutinė išmoka tuo metu buvo apie 280 Eur/ha, o Lietuvoje ji tesiekė apie 144 Eur/ha. Palyginimui – 2025 m. išmokų vidurkis sieks apie 200 Eur/ha, nes 604 mln. Eur tiesioginių išmokų vokas padalytas iš apytikriai 3 mln. ha deklaruoto ploto. Tuomet buvo teigiama, kad viskas teisinga, pasiekta šimtaprocentinė išmokų riba, kaip numatyta stojimo į ES sutartyje. Tačiau galvoti visuomet reikia savo galva. Visi prisimename žemdirbių veiksmus Briuselyje, siekiant objektyvaus išmokų sulyginimo, ir prieš penkerius metus dabartinio LŽŪT pirmininko Jono Vilionio vardu pateiktą 53 tūkst. žemdirbių pasirašytą peticiją, kurios Europos Parlamentas nedrįsta išnagrinėti iki galo.

– Tačiau ŽŪM gali priminti, kad SP koreguotas jau trečią kartą. Ar planas plaukia „sena vaga“, ar reaguojama į naujus geopolitinius pokyčius?

– Iš tiesų SP pakoreguotas trečią kartą, tačiau jo pakeitimai buvo suderinti ankstesnės Vyriausybės valdymo metu, o keistinų dalykų dar liko daug. Tad apie tai, kad 19-osios Vyriausybės ekonominio augimo programos nuostatos buvo perkeltos į SP, negali būti nė kalbos.

– Žemės ūkis yra nepaprastai svarbus Lietuvos ekonomikai. Ar yra galimybių šiam sektoriui augti ir įveikti iššūkius?

– Lietuvos užsienio prekybos balansas kasmet yra neigiamas. Tačiau eksportuojamų žemės ūkio ir maisto pramonės prekių vertė kiekvienais metais yra gerokai didesnė negu importuojamų. Tokiu būdu sektorius reikšmingai prisideda prie Vyriausybės programoje užsibrėžto šalies viešųjų finansų stiprinimo. Milžinišką šalies žemės ūkio potencialą ir tvirtą stuburą iliustruočiau pasitelkdamas 2014 m. viduryje paskelbto Rusijos embargo pavyzdį. Tuomet vienu mostu buvo prarasta apie 30 proc. pieno produktų rinkos. Rinkos, kurioje tvirtas lietuviškų pieno produktų įvaizdis ir realizacijos tinklas buvo kurtas ilgus dešimtmečius. Tačiau šalies pieno sektorius smūgį atlaikė, o 2024 m. pieno produktų eksporto vertė jau dvigubai viršijo 2015 m. lygį.

– Kas gali padėti augti žemės ūkiui, vystyti gamybą ir skatinti eksportą?

– Premjeras viešojoje erdvėje gana konkrečiai apibūdino galimų investicijų į žemės ūkį ir maisto pramonę mastus. Tačiau tai tik viena medalio pusė – investicijų aplinka. Net pačius geriausius ketinimus gali sužlugdyti biurokratija. „Gerosios“ biurokratinių suvaržymų ir nesąmonių praktikos pavyzdžių – nors vežimu vežk.

– ES – didžiausios pasaulyje žemės ūkio maisto produktų eksportuotojos – prekybos perteklius, bėgant metams, nuolat didėja ir 2023 m. siekė 70 mlrd. Eur. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

– Lietuva pagal savo dydį reikšmingai prisideda prie ES įsipareigojimo užtikrinti pasaulio aprūpinimo maistu saugumą. Suvažiavime tai iliustravau šalių, į kurias eksportuojami dviejų pagrindinių eksporto pozicijų – grūdų bei malybos ir pieno produktai, žemėlapiu. 2024 m. jie parduoti į 107 ir 96 pasaulio valstybes. Lietuvos žemdirbiai turi tuo didžiuotis.

– Nuo ko priklauso Lietuvos žemės ūkio, kaip strateginio sektoriaus, ateitis?

– Regint pozityvų premjero požiūrį, susidaro įspūdis, kad viskas šiuo metu yra ŽŪM politinės vadovybės rankose. Reikia imtis drąsesnių ir ambicingesnių sprendimų.

– Kokios yra mūsų šalies žemės ūkio konkurencinės stipriosios ir silpnosios pusės?

– Būtina pabrėžti tai, kad žemdirbiai visą narystės ES laikotarpį gavo mažiausią paramą. Prisiminkime dar, koks anais laikais vyravo požiūris į žemės ūkį, pvz., finansų sektoriuje. Nepaisant to, senbuvių vakariečių pavydui ar baimei, jie sugebėjo sukurti modernius, konkurencingus ūkius. Visa tai liudija, kad „apačios“ dėjo visas pastangas ir lėšas gamybai plėtoti, aukodamos asmeninius bei šeimos interesus ir atidėdamos juos geresniems laikams. Tai turėtų aiškiai suprasti kai kurie pavyduoliai.

– Kokie BŽŪP aspektai vyravo ankstesniais metais ir į ką reikėtų orientuotis dabar, stiprėjant pasaulinei konkurencijai ir ekonominiam sukrėtimui?

– Prezentacijoje buvo demonstruota skaidrė, kurioje trys šunys pešėsi dėl vienos lazdos. Tokia man pasirodė tiksliausia trijų BŽŪP aspektų (ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos) lygiavertiškumo teorijos iliustracija. Gyvenimas parodė, kad ekonominis aspektas yra lemiamas. Stiprios ekonomiškai, išsilavinusios ir turinčios tvirtus socialinius pagrindus bendruomenės pačios siekia gyventi tvaresnėje aplinkoje. Ir tuomet joms nereikalingi jokie politinių guru sprendimai, tokie, kaip kažkieno fantazijos vaisius – žaliasis kursas.

– BŽŪP žengia į naują etapą. Kam bus skiriamas didžiausias dėmesys?

– Neseniai paskelbtas Europos Komisijos komunikatas dėl žemės ūkio maisto gamybos ateities vizijos vienareikšmiškai pabrėžia, kad parama bus skirta žemdirbiams, kurie aktyviai užsiima maisto gamyba. Deja, ši komunikato nuostata kažkodėl vis dar neranda platesnio atgarsio Lietuvoje.

– Dalis žemės ūkio sektoriui skiriamos ES ir nacionalinės paramos atitenka vadinamiesiems „sofos ūkininkams“, kurie neturi nieko bendra su žemės ūkiu. Kodėl ši problema iki šiol neišspręsta?

– Kodėl ji neišspręsta, atsakyti gali SP ir taisyklių autoriai. Manau, kad tai tik politinės valios klausimas, o turimų duomenų, kaip juos identifikuoti, yra daugiau negu pakankamai.

– Lietuvos žemdirbiai gauna mažiausias ES išmokas, kuriomis tenka dalytis su „sofos ūkininkais“, o jų skaičius – neįmenama mįslė. Ar nepribrendo laikas šią kategoriją asmenų eliminuoti iš BŽŪP, kad išmokos atitektų tik gamybai ir prekiniams ūkiams?

– Išvada, kad laikas eliminuoti šią paramos gavėjų kategoriją jau pribrendo, peršasi savaime – išgirdus premjero nurodytą tikslą ŽŪM vadovaujamai šakai – didinti žemės ūkio produktyvumą iš 1 ha. Juk „sofos ūkininkai“ ne tik neprisideda prie produktyvumo didinimo, bet net mažina jo vidurkį šalies mastu. Tad iš esmės ŽŪM gavo kone tiesioginį nurodymą veikti!

– Ar yra „sofos ūkininkų“ problemos sprendimas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžiio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.