Plaušenė, arba kaip darže užauginti kempinę...

Kaip kilo mintis auginti plaušenių daigus?

Kauno rajone, Smiltynų 1-ajame kaime, įsikūręs šeimos ūkis „Tavo daržas“ džiugina sodininkus ir daržininkus ne vien gerai žinomų daržovių daigais, bet ir kiek retesniais arba nepelnytai augintojų daržuose pamirštais augalais, įdomiomis naujovėmis.

Stengiamės ne tik dalintis patirtimi, bet ir jos semtis iš kitų, patyrusių daržininkų, pažangių ūkių, neapsiriboti vien Lietuva. Prieš keletą metų buvome pakviesti į patirtimi turtingą Čekijos ūkį – būtent ten ir susižavėjome plaušenėmis.

Kuo ypatingas šis augalas?

Plaušenė (Luffa) yra moliūginių šeimos daržovė. Vaisiai panašūs į ilgus agurkus ar aguročius šiurkščia odele. Žiedai geltoni ir itin dideli, kasdien išsiskleidžia po vieną.

Specialios literatūros šaltiniuose nurodoma, kad augalas kilęs iš Indijos. Labiausiai paplitusios rūšys yra egiptietiškoji plaušenė (Luffa aegyptiaca) arba cilindrinė plaušenė (Luffa cylindrica). Būtent pastaroji labiausiai tinkama auginti Lietuvos klimato sąlygomis.

Kada sėjate plaušenes, kaip jas daiginate, prižiūrite?

Mūsų ūkis plaušenių sėją pradeda vasario pabaigoje. Iš pradžių sėklos yra 10 dienų sausai laikomos aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje. Vėliau ją sumažiname iki 25 °C, bet sėklos įterpiamos jau į drėgną daiginimo substratą, sudarytą iš kokoso durpių su pjuvenomis.

Priklausomai nuo sėklų kokybės, daiginimo sąlygų laikymosi, sėkla „sprogsta“ maždaug po 10–15 dienų. Kaip tik tuo metu jas ir privalu susodinti į 0,5–1 l indelius, kol keliaus į nuolatinę augimo vietą.

Svarbu tai, jog šiam augalui reikia tikrai labai daug saulės spindulių, todėl daigus iki persodinimo būtina papildomai apšviesti. Deja, ant palangės užauginti stiprų šios daržovės daigą vargu ar pavyks.

Kokių sąlygų reikia, kad plaušenė augtų sėkmingai? Ar tai lepus augalas?

Plaušenė yra šilumamėgė, todėl būtina pasirūpinti saulėta, nuo stipresnio vėjo apsaugota augimo vieta. Šio galingo augalo nepatartina auginti šiltnamyje, nes nustelbs gretimus.

Kadangi mėgsta „pavalgyti“, pageidautina parinkti derlingą auginimo terpę. Šaknynas labiau plečiasi paviršiniuose žemės sluoksniuose, tad pakanka „paskaninti“ žemę tiesiog kompostu, kita organika. Galima augalą palepinti azoto ir fosforo trąšomis (praėjus maždaug 2–3 savaitėms po persodinimo), kalio trąšomis (žydėjimo metu).

„Ūkiškai“ tariant, plaušenė auginama kaip lauko agurkas, bet laikantis šių išskirtinių sąlygų:

• Kadangi jos vegetacinis laikotarpis iki visiško vaisių sunokimo yra apie 6 mėnesiai, pradedama auginti ankstyvo daiginimo principu.
• Tai vijoklinis augalas, todėl būtinos atramos. Jeigu leistume augti pažeme, vaisiai užaugtų deformuoti. Kad sulauktume gražių vaisių, jie turi augti kabodami.
• Jei augalas auginamas maistui, paliekama iki 10 užuomazgų, o jeigu bus skirtas prausimosi kempinei, būtina palikti ne daugiau kaip 5–7 užuomazgas. Kad visą energiją skirtų paliktoms užuomazgoms, jį būtina formuoti – prikirpti šoninius ūglius ir centrinio stiebo viršūnę, kai ji siekia jau apie 3 m ilgį.

Kaip namų sąlygomis iš plaušenės pasigaminti kempinę, skirtą praustis?

Jaunesni, nepernokę vaisiai naudojami maistui taip pat, kaip ir mums įprastos cukinijos. Skoniu jie tikrai nenusileidžia.

Vis dėlto dažniausiai plaušenės auginamos kempinei gauti – su tuo susijęs ir pavadinimas. Ją galima pasigaminti ir namuose. Vaisiai nuskinami ne vėliau kaip iki pirmų šalnų. Džiovinami tol, kol visiškai išdžius (maždaug 2–3 savaites). Nukirpus vaisiaus galą, išberiamos viduje esančios sėklos. Tuomet vaisius užpilamas verdančiu vandeniu ir mirkomas apie 10 min. Pamirkius lengviau tampa pašalinti vaisiaus odelę. Gauta kempinė praplaunama šaltu vandeniu, paskui džiovinama. Belieka žirklėmis suformuoti atsižvelgiant į tai, kam kempinė bus skirta.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.