Plėšrūnų globėjai užaugino solidžią vilkų populiaciją

Vilkų yra visoje Lietuvoje. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti kaimiškas savivaldybes, kuriose per šį medžioklės sezoną nenušautas nė vienas pilkis. Buvo leista nušauti 190 vilkų, sumedžiota pusantro šimto, tačiau medžioklės sezonas dar tik įpusėjo. Medžiotojai kalba, kad Lietuvoje vilkų gali būti per du tūkstančius, o nustatytas limitas nė iš tolo nesumažins plėšrūnų daromos žalos ūkininkams.

Vilkai pasiskirstę tolygiai

Gilinantis į Aplinkos ministerijos pateiktą vilkų medžioklės statistiką matyti, kad laimikiai beveik tolygiai pasiskirstė visoje Lietuvoje. Suskaičiavome 8 kaimiškas savivaldybes, kuriose nenušautas nė vienas vilkas. Tai daugiausia mažosios savivaldybės ir vienas kitas didesnis rajonas įvairiuose Lietuvos regionuose. Taigi nėra regiono, kur vilkų nebūtų ar jie neatklystų iš kaimyninių rajonų.

Solidžiausiais laimikiais gali pasigirti Rokiškio r. medžioję medžiotojai – nušauta 12 pilkių, Kėdainių r. – 11, Ukmergės r. – 9, Anykščių r. – 8 vilkai. Kadangi medžioklės sezonas dar tik įpusėjęs, patys medžiotojai neabejoja: limitas bus išnaudotas anksčiau laiko, kaip jau yra buvę ne vienais metais.

Šiemet vilkų leista nušauti kaip niekada daug – 190. Pernai buvo sumedžioti visi leisti 175 vilkai, užpernai limitas siekė 120, seniau – dar mažiau. Pavyzdžiui, per 2014–2015 metų medžioklės sezoną leista nušauti viso labo 33 vilkus. Tačiau redakcijos kalbinti medžiotojai tvirtino, kad ir šiųmetis skaičius yra per mažas, nes vilkų yra labai daug.

Įvardija didelius skaičius

Asociacijos „Šilalės medžiotojų ir žvejų draugija“ pirmininkas Kęstutis Buja „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad, jo skaičiavimais, vilkų prieš keletą metų jų rajone galėjo būti 60–70, o dabar  – dar daugiau.

„Jau prieš 5 metus rinkome statistinius duomenis, tada rajone suskaičiavome 60–70 vilkų. Bet į tuos skaičius Vilnius nekreipė dėmesio, valdininkams kaip buvo, taip ir yra šalyje 250 vilkų. Mokslininkai, kuriems siuntėme duomenis, sakė manantys, kad mes meluojame. Tik kai patys atvyko į nurodytą vietą ir pamatė gyvą vilką, suprato, kad sakome tiesą. Manau, Lietuvoje suskaičiuotume du su puse tūkstančio vilkų“, – tikino K. Buja.

Vilkai sugeba iš sodybos nunešti net prie grandinės pririštus šunis – šiemet toks atvejis įvyko Šilalės rajone. K. Bujai nerimą kelia ne tikrieji vilkai, o mišrūnai.

„Netikrieji vilkai, arba šuns ir vilko mišrūnai, nebijo žmonių. Jie dar pavojingesni už tikruosius vilkus“, – neabejojo Šilalės r. medžiotojų vadovas.

Įspūdingiausios metų medžioklės

Šilalės r. praėjusių metų lapkritį vienoje medžioklėje buvo nušauti iškart keturi vilkai. Šie pilkiai krito nuo „Medvėgalio“ būrelio medžiotojų kulkų.

„Netoli Kaltinėnų dideliame plote surengėme medžioklę su varovais. Buvo vilkų šeimyna, septyni vilkai. Keliems pavyko pabėgti, o keturis nušovėme. Dar vieną didelį vilką jau šiemet sumedžiojome netoli Medvėgalio kalno. Iki šiol mūsų būrelio medžiojamuose plotuose ūkininkai nuo vilkų nenukentėdavo, tačiau pernai toks atvejis buvo. Vadinasi, vilkų daugėja“, – ŪP papasakojo „Medvėgalio“ būrelio pirmininkas Audrius Lileikis.

Dar įspūdingesnės medžioklės praėjusių metų lapkritį būta Kėdainių rajone – čia vienu metu krito penki vilkai.

„Daug medžiotojų dalyvavo toje medžioklėje, buvo geros oro sąlygos – pasnigę, labai gerai matėsi pėdos, todėl nebuvo sunku nustatyti vilkų buvimo vietą. Jų šeimyna buvo susirinkusi eglynėlyje, kur dorojo papjautą elnią. Jie buvo taip užsiėmę savo laimikiu, kad nelabai ir kreipė dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui. Tą dieną pasisekė sumedžioti penkis vilkus. Kuo daugiau medžiotojų medžiok­lėse dalyvauja, tuo didesnis ir sumedžiojimas“, – ŪP  pasakojo Kėdainių r. medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Anot rajono medžiotojų vadovo, pastaruoju metu jų medžiojamuose plotuose pastebėti dar keturi vilkai, o kad juos aptiktum, reikia nuolat stebėti, įdėti daug darbo.

Kenčia ūkininkai

L. Stanevičiaus teigimu, vilkų populiacija yra didelė ir kelia daug rūpesčių.

„Mūsų krašte yra daug ūkininkų, kurie augina avis, kitus ūkinius gyvūnus ir nukenčia nuo vilkų daromos žalos. „Šlapaberžės“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose treti metai gyvena vilkai. Elniniai žvėrys, kurie buvo traumuoti, ligoti ar nusenę, vilkų jau yra išretinti. O tuos, kurie turi jėgos, vilkai sunkiai įveikia. Todėl vilkai eina į sodybas, ūkius ir čia pjauna naminius gyvūnus, daro žalą ūkininkams. Esu pastebėjęs, kad vilkų yra visuose rajonuose, visur jų sumedžiojama. Tai reiškia, kad po visą Lietuvą jie pasiskirstę tolygiai, nėra tokio regiono, kur jų nebūtų. Kai kuriuose rajonuose į tai nelabai kreipia dėmesį, tada didėja žala ūkininkams. O mes stengiamės, kad nenukentėtų žmonės, kurie augina avis ar kitus gyvulius“, – sakė L. Stanevičius.

Vis dėlto yra rajonų, kuriuose ūkininkai kenčia dėl vilkų daromos žalos, tačiau šį sezoną jų nesumedžiota arba sumedžiota vos po vieną.

Nušovė vieną

Praėjusių metų spalio pradžioje, kai vilkų medžioklės sezonas dar nebuvo prasidėjęs, buvo suteiktas leidimas sumedžioti vilką Klaipėdos r. Judrėnų seniūnijoje, mat čia buvo padaryta nemenka žala ūkininkams. Vilkas, kaip sakoma, „buvo paimtas iš gamtos“, tačiau turint galvoje tai, kad daugiau nė vieno vilko šiame rajone per medžioklės sezoną nesumedžiota, mažai tikėtina, kad problema išsisprendė.

„Manau, problema iki galo neišspręsta. Įdomiausia, jog pernai pavasarį išleidus gyvulius į ganyklas sulaukėme pirmųjų nusiskundimų dėl užpuolimų. Tai buvo gegužės pradžioje, o iš patirties žinau, kad pjovimai būna rudenį, kai vilkams moko savo jauniklius medžioti. Jei jau pradėjo pavasarį, vadinasi, vilkai priprato prie lengvo grobio, ir tai jau nebe gamtos dėsniai. Žmonės, ardami dirvą, mato, kaip iš paskos bėga vilkas ir net nebijo žmogaus“, – ŪP pasakojo Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas.

Tose teritorijose medžioja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus būreliai, šio skyriaus pirmininko Valdemaro Zakaro pasiteiravome apie vilkų medžioklę šį sezoną.

„Pavyko sumedžioti vieną vilką pagal atskirai išduotą leidimą, nes Judrėnuose buvo daroma didelė žala. Mūsų medžiotojai medžioja 7 rajonuose, tačiau konkrečiai Klaipėdos r. vilkų atžvilgiu metai nebuvo derlingi, daugiau nepavyko sumedžioti nė vieno. Vilką sumedžioti nėra paprasta, esame pajūrio zona, sniegas nesudaro nuolatinės dangos, todėl vilkus sunkiau susekti, nematome jų pėdų. Galima suprasti ūkininkus – šiame krašte laukai nederlingi, todėl daugelis jų verčiasi gyvulininkyste, o tada kyla vilkų pavojus“, – svarstė V. Zakaras.

Pastebi daugiau lūšių

Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Skuodas teigia, kad pastaruoju metu vilkų net nebeužfiksuoja. „Pernai panašiu laiku buvo pasirodžiusi gauja, bet šiemet nuotraukose jų nefiksavome. Sakyčiau, keista. Gal mūsų rajone pastoviai ir negyvena, tačiau jų tikrai yra, tik kad nesame pastebėję“, – sakė A. Skuodas.

Į šios draugijos medžioklės plotuose pastatytų kamerų akiratį pakliūva lūšys. „Jas mūsų kameros nufotografuoja ir dienos metu. Gyventojai pasakoja, kad lūšys ateina ir į sodybas, matė jas bėgančias per kelią, o vienas sodybos gyventojas ją net nufilmavo. Lūšys eina ten, kur pasirodo stirnos, ieškančios obuolių krituolių, daržovių likučių ar kito maisto“, – pasakojo A. Skuodas. Taigi gali būti, kad nespėjus susitvarkyti su vilkų problema, ūkiniams gyvūnams gali iškilti ir kita grėsmė – lūšys. Jos nuo 1979 m. saugomos Lietuvos raudonojoje knygoje.

123rf nuotraukos