Plėsti ūkį padeda „Lely“ robotai

Darbuosis 14 robotų

Daugiau nei 2,6 tūkst. kv. m ploto karvių tvartas šalia senojo atsirado 2015 m. ūkio pradininko S. Stanaičio rūpesčiu. Dabar jame – 260 melžiamų karvių. Beveik tiek pat jų netrukus bus ir šio didelio, automatizuoto tvarto priestate. Jis šįmet iškilo ir baigiamas įrengti sūnaus Adomo pastangomis.

Priestatas yra pirminio statinio tąsa, tarsi jo veidrodis – tokios pat konstrukcijos, beveik toks pat plotas ir įranga. Jame taip pat karves melš keturi, pašarą joms dalins vienas, mėšlą šalins du  robotai. Tad kitąmet šeimos pieno ūkyje darbuosis 14 robotų. Visi jie pagaminti 75 metus veikiančioje Nyderlandų įmonėje „Lely“.

Iki 5,2 tūkst. kv. m padidėjusiame tvarte „Lely“ automatizuoto melžimo, šėrimo ir mėšlo valymo, vėdinimo, apšvietimo sistemas įrengė, kitus karvių gerovę garantuojančius darbus atliko AB „Lytagra“ specialistai. Automatizuota šėrimo sistema – „Lely Vector“, automatizuotos melžimo sistemos – „Astronaut A4“ ir „Astronaut A5“, mėšlo šalinimo robotas – „Lely Discovery“.

Pavaduoja žmones

„Pasaulinė tendencija – pieno ūkiai stambėja tik modernizuodamiesi. Dėl to gerėja karvių laikymo sąlygos, priežiūra, o kartu didėja primilžiai, mažėja pieno savikaina. Tai padeda rinkoje išlikti konkurencingiems. Mūsų karvės automatizuotame tvarte jaučiasi komfortiškai, todėl vaikšto pakėlusios galvas, užrietusios nosis. Jos nuolat gauna gaivaus oro, o pašaras – visada šviežias“, – kai kuriuos modernizuoto tvarto pranašumus šmaikštaudamas mini A. Stanaitis. Pasak jo, tikėtina, kad Lietuva paseks seniai pieno ūkius susistambinusios Estijos pavyzdžiu. Ten vidutinis pieno ūkis – 70, o mūsų šalyje – tik 10 karvių.

„Kaimuose nykstant gyvasčiai, sunku rasti žmogiškųjų resursų – melžėjų, kitų darbininkų. Juk daug gyventojų emigravo, jaunimas keliasi į miestus. Ūkininkas, turintis robotų, greičiau apie karves gauna informaciją, ji tikslesnė. Jis rankomis dirba mažiau, o galva – daugiau nei įprastame ūkyje. Turi mokėti naudotis programa. Analizuodamas robotų pateiktus duomenis, susijusius su karvių sveikata, gali priimti tikslesnius sprendimus, pavyzdžiui, kreiptis arba ne į veterinarijos gydytoją. Senojo tvarto melžimo aikštelėje spenius reikėjo nuplauti rankomis, o naujajame juos nuplauna robotas. Jis karves išmelžia geriau nei melžėja“, – toliau apie modernizuoto pieno ūkio naudą aiškina A. Stanaitis.

Seka karvių elgesį

„Rankomis išmelžti produktyviausias – genetiškai stiprias – karves sunku ir trunka ilgiau. Robotas jas išmelžia be vargo. Produktyviausia karvė laktacijos piko metu gali duoti 70 l pieno ir daugiau. Robotas ją pamelš penkis, o ne du tris kartus, kaip tradicinėse melžimo sistemose. Todėl tokiai karvei nereikės tešmenyje nešioti daug pieno, nebus stabdoma pieno gamyba. Kai tešmenys labai sunkūs, gali trūkti jų raiščiai. Taigi robotas apsaugo karvę nuo traumų“, – priduria AB „Lytagra“ Gyvulininkystės įrangos ir technikos skyriaus vadovas Rimgaudas Pocevičius.

Pašnekovai pateikia daugiau pavyzdžių, kaip „Lely“ robotai padeda rūpintis karvių sveikata. Pavyzdžiui, melžimo robotas bemat praneša, kiek melžiamos karvės piene yra somatinių ląstelių. Stebimi ir kiti pieno kokybės rodikliai – baltymai, riebalai, laktozė.

Melžimo garde sumontuotos svarstyklės stebi karvės svorio kitimą. Jei jis mažėja, vadinasi, gyvuliui reikia duoti energinio pašaro.

Talkina puikiai

Karvių judėjimą ir atrajojimą seka davikliai, įtaisyti kairėje jų kaklo pusėje, netoli ausies. Rečiau atrajoti (ėsti) jos gali dėl dviejų pagrindinių priežasčių – sutrikusios skrandžio veiklos arba rujos meto. Jei karvė mažiau ėda, tačiau daugiau juda, tikėtina, prasidėjo ruja – reikia apsėklinti. Jei mažiau ėda, bet nėra pernelyg judri, derėtų patikrinti pašarų kokybę ir karvės sveikatą.

„Laiku sužinojęs, kad karvė negaluoja, todėl greičiau jai pagijus, išsaugosi pieno kiekį ir sutaupysi lėšų – mažiau teks mokėti už veterinaro paslaugas“, – žino ne oficialus, o faktinis ūkio šeimininkas A. Stanaitis.

„Robotas greičiau nei žmogus identifikuoja karvės rują“, – teigia R. Pocevičius. Jis, kaip ir  A. Stanaitis, tikina, kad, norint išlaikyti pieno ūkį, nepakanka didinti karvių bandą – būtina efektyvinti pieno gamybą, mažinant jos sąnaudas. Siekiant šio tikslo, robotai yra puikūs pagalbininkai.

Pačios ateina melžtis

Melžimo roboto pateikti duomenys apie kiekvienos karvės pieną matomi jo liečiamame – kaip išmaniojo telefono – ekrane. Visų robotų surinkta informacija apie karvių elgesį ir pieną matoma ir tvarte įrengtame A. Stanaičio kabinete esančiame kompiuteryje. Šią informaciją jaunasis ūkininkas mato ir savo telefono ekrane. Jam net nereikia būti tvarte, kad žinotų, kas jame vyko ir vyksta: po kiek kartų per parą karvės ėjo melžtis, ką ir kiek ėdė, kokia pieno sudėtis ir t. t.

Dabar D. Stanaitienės ūkio modernizuotame tvarte esančias karves melžia „Lely“ robotai „Astronaut A4“. Karves, kurios bus laikomos priestate, melš patobulintas „Lely“ robotas „Astronaut A5“. Jo ranka, uždedanti melžimo aparatą ant spenių ir melžianti, o pamelžus juos dezinfekuojanti, yra tikslesnė, greitesnė ir tylesnė nei roboto „Astronaut A4“, be to, taupesnė elektros energijos atžvilgiu.

Karvės iš tiesų pačios ateina melžtis, viliojamos koncentruoto pašaro daviniu. Karvei įžengus į melžimo roboto teritoriją pro vartus, jie užsidaro. Tešmuo atsiduria ties roboto ranka, o prieš snukį išnyra dubuo su skanėstais – koncentruotų pašarų porcija. Pamelžta ir pasivaišinusi karvė išeina pro jos priekyje atsivėrusius vartus.

Per laktaciją – 11 tūkst. l pieno

„Lely“ šėrimo robotas „Vector“ – tarsi aukštas, apvalus vagonėlis. Negirdėti, kaip jis iš tvarto virtuvėlės atgabena pašarą, jį paberia prie atitvarų, o karvių išdraikytą sustumia atgal, kad jos pasiektų. Dirba tyliai ir uoliai – pašarą ruošia ir dalija nuolat. Dalydamas jutikliais fiksuoja, kur pašaras jau suėstas, ir toje vietoje šviežio pašaro paberia vėliau, kai jo pasipildo virtuvėlėje.

Į virtuvėlę grįžęs „Lely“ robotas įkraunamas elektra. Tuo pat metu, kai jis kraunamas, viršuje judantis griebtuvas meta į jį pašarus. Robotas juos sumaišo ir vėl skuba prie atitvarų. Robotas suprogramuotas atskiroms karvių grupėms tiekti joms tinkamus pašarus. Tai taip pat padeda efektyvinti pieno gamybą.

„Ne taip seniai primelžti iš karvės per laktaciją 4 tūkst. l pieno buvo geras rezultatas. Dabar ne stebuklas per tą laiką iš jos gauti 10 tūkst. t ir daugiau pieno“, – sako R. Pocevičius.

D. Stanaitienės ūkio karvės per laktaciją duoda vidutiniškai po 11 tūkst. l pieno.

Pasak A. Stanaičio, gerą primilžį lemia karvių genetika, laikymo sąlygos (gerovė), pašarai, robotizacija. Pašarų racioną sudaro šėrimo specialistas. Ūkyje nuo 1997 m. laikomos Lietuvos juodmargės buvo „holštenizuojamos“ – apvaisinamos holšteinų veislės pieninių galvijų sėkla. Ja lig šiol apsėklinamos ūkio karvės.

A. Stanaičio kabinete esantis sertifikatas byloja, kad 2022 m. D. Stanaitienės ūkyje, melžiant keturiais „Lely“ robotais „Astronaut 4“, pasiektas vidutinis primilžis iš roboto – 2 145,70 kg. Tad keturi robotai per parą primelžia arti 9 tūkst. l pieno.

Gavo paramą

Tyliai dirba ir mėšlo šalinimo robotas „Lely Discovery“. Jis, apeidamas kliūtis, tarp jų ir laisvai po tvartą vaikštančias karves, valo jį. Roboto stumiamas mėšlas pro grindyse esančias kiaurymes sukrinta į jų apačioje esantį kanalą. Grindys padengtos guminiu kilimu, kad karvės neslidinėtų. Minkštesnė guma dengia jų gultus. Ventiliatoriai karves vėsina karštą vasarą, kad apsaugotų nuo karščio streso. „Patyrus karščio stresą, primilžis atsistato tik per kitą laktaciją“, – teigia R. Pocevičius. Įrengta ir karvių šviesos poreikį garantuojanti „Lely L4C“ sistema. Ji, kaip ir kitos minėtos ūkio karvių gerovę didinančios priemonės, yra AB „Lytagra“ nuopelnas.

„Lely“ automatizuotas melžimo, šėrimo sistemas, mėšlo valymo robotą pasitrinko tėtis. Jam patiko laisvas karvių judėjimas – kad jos gali ateiti melžtis, kada nori, ir pan. „Lely“ sistemos pritaikytos laisvam jų judėjimui. Kitose robotizuotose melžimo sistemose karvės melžiamos priverstinai. Ir aš, plėsdamas ir modernizuodamas pieno ūkį, „Lely“ sistemas rinkausi daugiausia dėl laisvo karvių judėjimo, taip pat – dėl greitai ir efektyviai dirbančios roboto rankos. „Lely“ robotai pagal pardavimą yra vieni pirmaujančių pasaulyje. Nes kokybiški, gerai dirba“, – paklaustas, kodėl ir tvarto priestate įdiegtos „Lely“ – ne kitos – automatizuotos sistemos, aiškina A. Stanaitis. Ūkio plėtrą jis vykdo gavęs paramą. Kitais metais statydins modernų tvartą veršeliams. Dabar jie ir kai kurios karvės glaudžiasi senajame tvarte.

Iš viso ūkyje – apie 300 melžiamų karvių. Ūkis yra mišrus. „Užsiauginame pašaro – žolės, kukurūzų grūdų. Auginame ir javų. Pridėtinę vertę ūkiui kuria mėšlas – trąša laukams. Žemės ūkis man nesvetimas – užaugau ūkyje talkindamas tėčiui“, – teigia A. Stanaitis, tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto absolventas – baigė žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijas.

Autorės nuotraukos

Titulinė nuotr. – „Lely“ robotas „Vector“ atgabeno karvėms pašaro.

Nr. 150/7