Plėtojamas skaitmeninio euro projektas

Tiriamojo etapo metu, kuris buvo inicijuotas 2021 m. spalį, siekta išanalizuoti galimus skaitmeninio euro dizaino ir platinimo modelius. Pagal ECB viziją, skaitmeninis euras būtų plačiai prieinamas piliečiams ir įmonėms per prižiūrimus tarpininkus, pavyzdžiui, bankus.

Tai būtų skaitmeninės formos grynieji pinigai. Juos būtų galima naudoti visiems skaitmeniniams mokėjimams visoje euro zonoje, užtikrintų aukščiausio lygio privatumą ir leistų naudotojams akimirksniu atlikti mokėjimus centrinio banko pinigais. Skaitmeniniais eurais būtų galima atsiskaityti tarpusavyje, prekybos vietose, vykdant elektroninę prekybą ir valdžios sandorius. Jokia kita dabartinė skaitmeninė mokėjimo priemonė visų šių savybių neturi.

Kitas, parengiamasis skaitmeninio euro projekto etapas prasidės jau netrukus – lapkričio 1 d. Per dvejus metus planuojama užbaigti rengti skaitmeninio euro taisyklių sąvadą ir atrinkti paslaugų teikėjus, kurie galėtų sukurti skaitmeninio euro platformą bei infrastruktūrą. Taip pat bus atliekami bandymai ir eksperimentai, kad skaitmeninis euras atitiktų Eurosistemos reikalavimus ir naudotojų poreikius. Šiame etape ECB ir toliau bendradarbiaus su visuomene bei suinteresuotaisiais subjektais.

Po dvejų metų ECB valdančioji taryba spręs, ar pereiti prie tolesnės parengiamojo etapo fazės, kai būtų sudaromos sąlygos galimam skaitmeninio euro išleidimui ir įdiegimui.

ECB pabrėžia, kad sprendimas pradėti parengiamąjį etapą nėra sprendimas išleisti skaitmeninį eurą. Tai bus svarstoma tik tada, kai bus baigtas atitinkamas Europos Sąjungos teisėkūros procesas. ECB apsvarstys visas skaitmeninio euro modelio korekcijas, kurių gali prireikti atsižvelgus į priimamų teisės aktų svarstymo rezultatus.

„Turime parengti savo valiutą ateičiai, – sako ECB Pirmininkė Christine Lagarde. – Skaitmeninį eurą suvokiame kaip skaitmeninės formos grynuosius pinigus. Jis galėtų būti nemokamai naudojamas visiems skaitmeniniams mokėjimams ir atitiktų aukščiausius privatumo standartus. Jis egzistuotų kartu su fiziniais grynaisiais pinigais, kurie visada bus prieinami, todėl niekas neliktų nuošalyje.“

Skaitmeninis euras atitiktų aukščiausius duomenų apsaugos standartus. Eurosistema negalėtų matyti naudotojų asmens duomenų ar susieti mokėjimų informacijos su konkrečiais asmenimis. Atliekant mokėjimus neprisijungus prie interneto skaitmeninis euras užtikrintų tokį pat privatumą, kaip ir atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Skaitmeninis euras didintų Europos mokėjimų sektoriaus atsparumą, tai būtų visoje euro zonoje veikiantis europinis ir Europos valdomas mokėjimo sprendimas.

„Kadangi žmonės vis dažniau atsiskaito skaitmeniniu būdu, turėtume būti pasirengę šalia grynųjų pinigų išleisti ir skaitmeninį eurą, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys ir skaitmeninio euro aukšto lygio darbo grupės pirmininkas Fabio Panetta. – Skaitmeninis euras padidintų Europos mokėjimų veiksmingumą ir prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo.“

Kaip jis būtų platinamas?

Skaitmeninio euro paslaugomis galima būtų naudotis per savo mokėjimo paslaugų teikėjo programėlę ir elektroninę sąsają arba per Eurosistemos teikiamą skaitmeninio euro programėlę. Prieigos prie banko sąskaitos ar skaitmeninių įrenginių neturintys asmenys taip pat galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru naudodamiesi viešosios įstaigos (pvz., pašto) išduota kortele. Bankomatuose naudotojai galėtų keisti skaitmeninius eurus į grynuosius pinigus ir atvirkščiai.

Eurosistema svarsto apie skaitmeninį eurą, kurio pagrindinėmis paslaugomis žmonės galėtų naudotis nemokamai. Kompensavimo tarp tarpininkų ir prekybininkų modelis padėtų užtikrinti, kad tarpininkai būtų skatinami platinti skaitmeninį eurą, kaip tai daroma ir su kitomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ir kad būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, neleidžiančios taikyti per didelių paslaugos mokesčių prekybininkams. Eurosistema prisiimtų savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su sistemos valdymu ir atsiskaitymo apdorojimu.

ŪP portalo inf.

ŪP redakcijos nuotr.