Plinta raganių manija

Privalumų daugiau nei trūkumų

Gal nesupyks rožių mylėtojai, jeigu pasakysime, kad aukščio, žiedų dydžio bei formos ir spalvų įvairove raganės gali prilygti net gėlių karalienėms. Spalvos apima kone visą paletę, žiedą gali sudaryti nuo 4 iki 8 žiedlapių, o iš daugybės žiedlapėlių sudaryti pilnaviduriai primena mažus jurginų bumbulus.

Stambiažiedės raganės suformuoja 6–23 cm skersmens žiedus, bet yra veislių, kurių žiedelių skersmuo vos siekia 2–4 cm.

Ir žydėjimu šie augalai džiugina ilgai: nuo įsibėgėjusio pavasario iki šalnų rudenį. Kai kurios žiedus skleidžia net du kartus per sezoną.

Pagal skonį ar sumanymą galite rinktis ir skirtingo aukščio veisles: aukštaūges, nykštukines ir įprastines, – nelygu, kaip norėsite papuošti sodybą. Pergolę ar lauko pavėsinę per kelis metus apraizgiusios aukštaūgės sodyboje sukurs romantišką atmosferą. Netoli namo sienos ar terasos puikiai tiks įprastos, 2–3 m užaugančios raganės. Tarp kitų augalų į lauko vazoną pasodinę nykštukinę raganę, sukursite išties originalią kompoziciją.

Jei vis dar dvejojate, ar verta šį augalą pasodinti sodyboje, priminsime, kad jį prižiūrėti nėra sunku, daugelis veislių atsparios tiek dideliam šalčiui, tiek nepastoviai – tai krentančiai, tai kylančiai – lietuviškos žiemos temperatūrai, o kai kurios gali peržiemoti ir vazonuose. Taigi nereikės vargti ir dengti žiemai, visai pakaks pamulčiuoti.

Lietuviškos veislės žinomos pasaulyje

Medelyno „Vitaflora“ savininkas Eugenijus Popovas teigia, kad raganės, kaip ir gražuolės rožės, galėtų būti šio medelyno vizitine kortele: „Raganės mėgstamos ir floristų, jos dažnai praturtina puokštes ir net specialiai auginamos skinti.“ Įdomu tai, kad ir lietuvių selekcininkai šiuos vijoklinius augalus mėgsta ne mažiau nei bijūnus, jurginus ar viendienes.

Lietuviškos raganių veislės, kiek primirštos pačioje Lietuvoje, drąsiai keliauja po visą pasaulį ir yra labai populiarios. Lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui dedikuotos veislės išties tapo tikru lietuviškumo simboliu, plintančiu po užsienio šalis. Tarp žinomiausių yra selekcininko Leonardo Bakevičiaus sukurtos veislės ‘Darius’, ‘Girėnas’, ‘Ashva’, ‘Justa’.

1988 m. išvestos veislės ‘Darius‘ žiedai dideli ir prasiskleidžia 12–18 cm. Jie sudaryti iš šešių švelniai violetinių žiedlapių su išryškėjančia plačia rausvai purpurine juosta viduryje.

Šiek tiek mažesnius, 12–14 cm skersmens, žiedus sukrauna ‘Girėnas‘. Šis vardas į tarptautinį raganių registrą įtrauktas 2002 m. Augalas išauga 1,5–2 m, pradėjęs žydėti liepą pilkšvai rausvais žiedais, paįvairintais rausvai violetine juosta, džiugina dar ir rugsėjį.

Nors mažesnė tiek ūgiu, tiek žiedais veislė ‘Ashva‘ neliks nepastebėta tarp želdinių. 7–10 cm skersmens žiedai žalios augmenijos fone išsiskiria gaiviai violetine spalva su rausvo purpuro juosta. Ši raganė užauga 1–1,5 m, tad galėtų papuošti namo terasą ar lauko inde pasodintą augalų kompoziciją. Žiedus augina ant pirmamečių ūglių ir pradeda žydėti kiek vėliau, nuo vasaros vidurio, todėl žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį jas galima stipriai apgenėti.

Mėlynžiedė ‘Justa‘ visai mažylė: užauga ne daugiau nei metrą, o žiedų skersmuo siekia vos 6–8 cm. Ji žydi kartą per sezoną, bet itin gausiai ir iki pat rudeninių šalnų. 1988 m. išvesta veislė patiks šviesios alyvinės spalvos mėgėjams. Bet žiedas nėra monotoniškas, paletę papildo išryškėjantis geltonas viduriukas ir per žiedlapių centrą „nubėgantys“ švelniai violetiniai dryželiai.

Gali plėstis ir pažeme

„Labai gausioje šių dekoratyvių vijoklių draugijoje yra elegantiškos ir labai anksti, net gegužės mėnesį, pražystančios raganės. Jos turi net atskirą vardą – vijutrės. Nors žiedeliai gerokai mažesni, jų labai daug, o smulkūs plunksniški lapeliai augalui suteikia lengvumo ir elegancijos. Vaisynai pūkuoti ir dekoratyvūs, kaip didžiažiedžių raganių, – atkreipia dėmesį medelyno savininkas į giminingą augalą. – Įdomu tai, kad vijutrės gali būti auginamos ne tik kaip vijokliai, bet ir kaip kiliminiai augalai, todėl labai tinka alpinariumams.“

Dėmesio verta, pasak E. Popovo, gelsvoji raganė, kuri taip pat auginama dvejopai: kaip vijoklis ir kaip kiliminis augalas. Ji greitai uždengia didelius plotus, tad nekantriems gėlininkams gali būti idealus pasirinkimas.

Daug naujų puikių veislių sukurta Skandinavijoje, didelė jų kolekcija surinkta ir medelyne „Vitaflora“ – viena gražiausių baltažiedė pilnavidurė ‘Albina Plena‘. Kaip ir kitos vijutros, iš Švedijos kilusi, šalčiams labai atspari ir dukart per sezoną žiedus dovanojanti baltoji gražuolė pražysta labai anksti, užauga apie 3 m, bet gali būti auginama ir vazone. Magnolijas primenančius žiedus ji krauna ant pirmamečių ūglių, todėl augalą naudinga stipriai apgenėti.

„Ji lengvai prisitaiko prie apšvietimo, gali augti tiek prie šiaurinių, tiek ir prie pietinių sienų (šešėlinant šaknų zoną). Tai ideali raganė pradedančiajam!“ – neslepia susižavėjimo augalu pašnekovas.

Tik 4 taisyklės

E. Popovas įsitikinęs, kad tinkamai pasirinkę veisles, tiek lietuviškas, tiek užsienietiškas, raganes gali auginti ir pradedantieji gėlininkai. „Tereikia žinoti keturias taisykles, kurios padės startuoti. O sėkmės sulaukę entuziastai gal sumanys sodyboje sukurti unikalią raganių kolekciją!“ – teigia patirtimi dalytis pasiruošęs medelyno savininkas.

Kad šie vijokliai nekeltų rūpesčių ir džiugintų ilgus metus, verta paisyti šių taisyklių:

1. Nors raganės mėgsta šviesią vietą, šaknų zona vasaros kaitros metu turi būti užpavėsinta. Tai gali būti žemutė buksmedžių gyvatvorė priekyje, žemos vienmetės gėlės, kiliminiai augalai ar šviesių spalvų mulčas. Arba galima tiesiog parinkti vietą, kur vidurdienį krenta šešėlis.

2. Raganėms reikia nerūgštaus (pH 6–7), nesuplūkto, pralaidaus dirvožemio. Geriausia – giliau įdirbta daržo žemė.

3. Kad gausiau žydėtų, reikia bent kelių valandų saulės per dieną. Raganės pakankamai gerai pakenčia paunksmę, tačiau pavėsyje gali mažiau žydėti.

4. Svarbu tinkamai genėti. Yra trys pagrindiniai raganių genėjimo tipai, kurių reikia paisyti, jei žiedų norite sulaukti kasmet ir kuo daugiau.

„Šiuos vijoklius genėti reikia nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios. Kirpdami stiebą, palikite 0,5–1 cm virš pumpurų poros“, – teigia E. Popovas ir rekomenduoja, išsirinkus veislę, nepamiršti išsiaiškinti, kuris genėjimo tipas jai tinka.

Genėjimo tipai

1. Negenimos – raganės, kurios žydi ant pernykščių ūglių, todėl paprastai negenimos. Kai ilgainiui per daug išsiplečia, jas genėti galima, bet tai daryti reikia iškart po žydėjimo. Paprastai paliekama 1–2 m virš žemės paviršiaus.

2. Lengvai genimos – daugelis stambiažiedžių raganių. Jos žydi tiek ant pernykščių ūglių pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, tiek ant šiųmečių ūglių rudeniop. Jos nugenimos iki 100–150 cm nuo žemės (kuo jaunesnis augalas, tuo žemiau nugenimas: pirmametės – ties 30 cm, antrametės – ties 70 cm, trečiametės – kaip suaugę augalai). Jeigu nesate tikri, kokiai grupei priklauso jūsų auginamos raganės, galite taikyti būtent šį genėjimo tipą, nes jis saugus daugeliui veislių.

3. Stipriai genimos – vėlai žydinčios raganės, pražystančios ant jaunų ūglių ir žydinčios apie vidurvasarį (pavyzdžiui, mėlynžiedės 'Viticella' ir 'Jackmanii' grupės raganės). Jos genimos virš antros ar trečios pumpurų juostos (pirmametės apie 30 cm, antrametės 40 cm, trečiametės 50 cm). Taip pat šis būdas tinka, jei norite pristabdyti tangutinių raganių (Tangutica group) augimą. O štai Texensis grupės raganes galima trumpinti iki 5–10 cm nuo žemės.

„Šiuos nuostabius vijoklius geriausia sodinti pavasarį ir vasarą, bet nusipirkus vazonėliuose augintus sodinukus, galima pasodinti ir rugsėjį. Raganių gyvybės šaltinis – šaknyse. Nesijaudinkite, jei vasaros pabaigoje įsigytas augalas neturės vešlios, dekoratyvios antžeminės dalies – vazone jam nebuvo erdvės išaugti. Svarbiausia, kad šaknys būtų sveikos, ir tankiai susiraizgiusios vazono dugne“, – primena specialistas.

Autorės ir medelyno „Vitaflora“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.