Plūgas – prieš fuzariozę

Plinta fuzariozė

Gamtos sąlygos turi didelę įtaką augalininkystės produkcijos kokybei. Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino UAB „Agrotikslas“ augalininkystės ekspertas Aivaras Diliūnas, pernai dėl lietingų orų fuzariozės pažeistų grūdų taip pat buvo, tačiau ne visuose regionuose ši problema buvo fiksuojama ir ji nebuvo masinė. Ir, anot jo, praėjusiais metais grūdų kokybė buvo prastesnė nei šiemet.

„Šiais metais ūkininkai vežė gan kokybiškus grūdus. Tačiau tarp ekstra ir pašarų klasės grūdų skirtumas buvo 30 Eur/t. Be to, buvo labai nemalonu žiūrėti į fuzarioze užkrėstus grūdus bei į situaciją, kuomet ekstra klasės grūdai pavirto pašariniais. Kai kur ligos pažeistos ūkininkų užaugintos produkcijos iš viso nepriėmė. Skirtingi grūdų priėmimo punktai į šią situaciją reagavo skirtingai: vieni supirkėjai priėmė grūdus, kuriuose fuzariozės pažeidimai neviršijo 1 proc., kiti – iki 2 proc., dar kiti – iki 3 proc. Šia liga užkrėstus grūdus sunkiai įmanoma išvalyti, jie yra lengvesni, smulkesni“, – dėstė A. Diliūnas.

Augalininkystės ekspertas teigė, kad šiemet ūkininkai ėmė garsiau kalbėti apie šią ligą, galbūt todėl, kad šiemetis kritulių kiekis iškrito javų žydėjimo metu, kai ligai plisti buvo pačios palankiausios sąlygos. „Fusarium genties grybai gyvena dirvožemyje ir, esant lietingam, vėjuotam orui, sporos užnešamos į žiedyną. Šiemet buvo didelis kritulių kiekis per žydėjimą. Tai ypač matėsi vėlyvesnių veislių žieminiuose kviečiuose, kurie ligai buvo jautriausi“, – pastebėjo A. Diliūnas. Jo teigimu, tik ‘Skagen’ veislės kviečiai šiais metais buvo atsparesni fuzariozei.

Kalbėdamas apie šią problemą, UAB „Agrotikslas“ augalininkystės ekspertas atkreipė dėmesį į prastą sėjomainą, dėl kurios šios ligos protrūkių ateityje tik daugės. Ilgainiui tai gali tapti tendencija. „Sėjomaina, veislės, dirvožemio sveikatingumas yra „pagrindas“, leidžiantis išvengti fuzariozės. Tačiau yra ir tokių augalų veislių, kurioms beveik nereikia lietaus, kad pasireikštų liga. Aš, ko gero, pritarčiau minčiai, kad vienas iš būdų kontroliuoti šią ligą – grįžti prie plūgo, nes grybinių ligų problema matyti ir kituose pasėliuose. Žieminius rapsus puola verticiliozė. Šios ligos patogenas dirvožemyje gyvena 10–15 m. Jei ligų kontroliuoti nepavyksta, jų protrūkį sumažinti padėtų būtent arimas. Todėl plūgas būtų vienas iš šios problemos sprendimo būdų, ypač atsėliuotuose kviečių pasėliuose“, – mintimis pasidalijo ŪP pašnekovas.

Žemdirbystės simbolis

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza, įvardydamas institute atliktus žemės dirbimo tyrimus, minėjo, kad plūgas nuo seno yra žemdirbystės simbolis, o jo naudojimas siejamas su didesniu dirvų derlingumu, turtingesniu ir sotesniu gyvenimu. Neatsitiktinai plūgą savo simboliu pasirinko įvairių pasaulio šalių žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigos.

Dar 1884 m. Vokietijos Hohenheimo universitete plūgui buvo pastatytas paminklas, kuris primena, kad XVIII a. Europoje buvo visuotinio nepritekliaus, bado ir mirčių metai, tačiau kartu skelbia, kad Europą nuo to meto bado išgelbėjo būtent plūgas. Buvęs Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas ŪP teigė pastebintis, kad daug žemdirbių grįžta prie plūgo, prie žemės dirbimo, nes ilgai neapverčiama dirva gali padaryti daug bėdų. „Kiek važinėjau po pasaulį, mačiau, kad daug kas taiko neariamąją technologiją. Bet šios žemdirbystės, palyginti ją su arimine, yra ne daugiau nei 20 proc. Mūsų šalies 2020 m. statistika rodo, kad arimas Lietuvoje yra pagrindinis žemės dirbimo būdas. Jis naudojamas daugiau nei 70 proc. dirbamos žemės ploto. Neariamoji žemės dirbimo technologija mūsų šalyje paplito labai staigiai, nebuvo atsižvelgta į dirvožemį, todėl dabar prasidėjo nelaimės su fuzarioze. O juk arimas gali būti viena iš fuzariozės kontrolės priemonių“, – kalbėjo A. Malinauskas.

Tą patvirtino ir Pakruojo r. Lygumų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Petras Ivanauskas, kurio bendrovė neseniai įsigijo tris plūgus. „Mes naudojome dirvų skutimą, o dabar grįžome prie plūgo, nes pradėjo labai kenkti pašiaušėliai, todėl dalį laukų suarsime. Arimas turėtų padėti, nes kitų priemonių kovoti su pašiaušėliais nėra. Neturime, ką daugiau daryti. Mūsų laukuose fuzariozė nepasireiškė, bet arimas bus gera prevencija apsaugai nuo jos“, – ŪP tvirtino P. Ivanauskas.

Svarbu įvertinti

LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Skaidrė Supronienė, kuriai už fuzariozės tyrimus 2024 m. buvo įteikta mokslo premija, ŪP aiškino, kad fuzariozės plitimą lemia ne vienas veiksnys – svarbios meteorologinės sąlygos, priešsėlis ir taikomos agrotechninės priemonės. Tiesioginė sėja ir neariamoji žemės dirbimo technologija gali padėti tausoti dirvožemį, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kas vyksta su augalinėmis liekanomis. Neįterptuose kviečių šiauduose gali išlikti ligos sukėlėjų, kurie, susidarius palankioms sąlygoms, gali tapti infekcijos šaltiniu kitam pasėliui.

„Fuzariozės išplitimą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai – ligos sukėlėjų šaltinis, augalo jautrumas ir meteorologinės sąlygos žydėjimo metu. Todėl vien šiaudų buvimas lauke dar nereiškia, kad kitais metais pasėlis stipriai sirgs. Jei ankstesniame pasėlyje fuzariozė buvo menkai išplitusi ir augalinėse liekanose ligos sukėlėjų yra nedaug, vien jų palikimas lauke savaime didelės rizikos nesukelia. Kita vertus, esant pakankamam infekcijos šaltiniui, šiltas ir drėgnas oras javų žydėjimo metu gali sudaryti palankias sąlygas ligai plisti“, – aiškino S. Supronienė.

Ji priminė, kad svarbu vertinti ne tik sėjos ar žemės dirbimo būdą, bet ir augalinių liekanų būklę. Užkrėsti kviečių šiaudai ir kitos javų liekanos gali būti vienas iš Fusarium infekcijos šaltinių. Jas susmulkinus ir tolygiai paskleidus, galima sudaryti geresnes sąlygas jų skaidymuisi. Tam tikromis aplinkybėmis augalinių liekanų įterpimas į dirvą taip pat gali sumažinti jų, kaip infekcijos šaltinio, reikšmę.

Tačiau tai nereiškia, kad dėl fuzariozės reikėtų grįžti prie arimo. Žemės dirbimas, įskaitant arimą, tam tikromis aplinkybėmis gali būti viena iš ligos kontrolės priemonių, tačiau tai nėra universalus sprendimas. Reikšmę turi tai, kas buvo auginta lauke, kokia buvo pasėlio būklė ir kiek ligos sukėlėjų galėjo likti augalinėse liekanose.

Nereikėtų supriešinti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.