Plūgo tampymas po lauką – tai ne arimas

Mikroorganizmai sunaikinami

Nemažai ūkininkų žino mane kaip agresyvaus žemės dirbimo skeptiką. Suprantu, jei šis darbas atliekamas laiku ir kokybiškai, gal didelės žalos dirvožemiui nebus. Tačiau daugeliu atvejų arimas primena triukšmingą miestą, kurio pamatai griūva dėl nuolatinių statybų. Būtent tai vyksta dirvožemyje, kai pernelyg pasikliaujama arimu. Šimtmečius arimas buvo pagrindinis būdas paruošti laukus sėjai. Tačiau šiandien, kai meteorologinių sąlygų kaita yra svarbiausias klausimas, formuojant augalų produktyvumą, reikia persvarstyti šią praktiką. Tiesa yra ta, kad arimas, nors ir atrodo naudingas, tačiau netinkamai atliktas, gali turėti pražūtingų pasekmių žemės ūkio sistemos pamatui – dirvožemiui. Ariant dirva suskaidoma į atskiras daleles, sutrikdant sudėtingą dirvos agregatų tinklą. Šie agregatai susidaro dėl dirvos dalelių, organinių medžiagų ir mikroorganizmų sąveikos, kartu jie sukuria stabilią dirvos struktūrą. Dirvos struktūros sugadinimas ariant gali sukelti keletą problemų, įskaitant dirvos eroziją, kai dirva praranda stabilią struktūrą, dirva tampa pažeidžiama, dėl to prarandamas viršutinis dirvos sluoksnis ir išeikvojamos maistinės medžiagos. Laukuose labai aiškiai matosi „nudilę“ plotai, o žemesnėse vietose vyrauja juoda spalva. Tai reiškia, kad derlingą sluoksnį vandens tėkmė nuplovė į žemesnes vietas ir taip lauke susiformavo skirtingo augalų produktyvumo zonos. Taip pat suskilę dirvožemio agregatai negali veiksmingai sugerti ir išlaikyti vandens, todėl susidaro nuotėkis ir sumažėja vandens kiekis augalams. Vandens reikšmę augalams pastaruoju metu patiriame gana dažnai (gal šie metai išsiskyrė). Vanduo yra pagrindinis augalų augimo veiksnys, be jo neįmanoma fotosintezė, maisto medžiagų pernaša ir audinių vystymasis. Retas augintojas pagalvoja, kiek vandens reikia užauginti 1 t grūdų ar kitą derliaus vienetą. Taip pat dėl neracionalaus žemės dirbimo sutankėjęs dirvožemis gali riboti dujų mainus tarp dirvožemio ir atmosferos ir sumažinti deguonies kiekį augalų šaknims ir mikroorganizmams. Negalima atmesti padidėjusios dirvos temperatūros, nes atidengtas dirvos paviršius gali perkaisti, dėl to padidėja dirvožemio temperatūra ir žūsta mikroorganizmai bei augalų šaknys. Mums itin svarbūs mikroorganizmai, atliekantys svarbų vaidmenį, palaikant dirvožemio struktūrą. Jie padeda skaidyti organines medžiagas, formuoti dirvožemio agregatus ir sukurti stabilią dirvožemio aplinką. Ariant, šie mikroorganizmai dažnai yra sunaikinami, o tai veda prie dirvožemio būklės pablogėjimo. Tikriausiai nereikia priminti, kad dirvožemio mikroorganizmai padeda sujungti dirvožemio daleles, formuoja agregatus, kurie suteikia dirvožemiui struktūrą ir poringumą.

Mikroorganizmai skaido organines medžiagas, išlaisvindami maistines medžiagas ir gerindami dirvožemio derlingumą. Jie padeda kaupti anglį dirvožemyje. Dažnai net nesusimąstome, kaip pasirinktas dirvos dirbimo būdas – tiesioginis ar netiesioginis – gali daryti poveikį dirvožemio biologinės bendruomenės struktūrai ir maisto grandinei, keisdamas pačius dirvožemio parametrus.

Kai tręšiamos piktžolės

Dažnai kyla klausimas, koks arimo tikslas ūkyje? Išgirsti įvairių atsakymų: reikia paslėpti šiaudus (neaišku, nuo ko), vykdoma piktžolių, augalų ligų kontrolė, pavasarį greičiau džius dirva ir t. t. Šį rudenį vienas logiškiausių atsakymų regionuose, kur iškrito daugiau kritulių, buvo, kad nesuarus nepasėsi. Tačiau šį darbą reikėjo atlikti labai atsakingai. Kalbant apie piktžoles, jos augintojams kelia daug iššūkių, nes dėl jų derliaus nuostoliai gali siekti 37 proc., palyginti su 29 proc. kenkėjų daroma žala ar 22 proc. nuostolių dėl ligų. Reikia žinoti, kad piktžolių populiacijos dinamika priklauso nuo piktžolių biologijos, aplinkos ir taikomų sprendimų, kurie, laikui bėgant, turi įtakos piktžolių populiacijai, augimui ir žalingumui. Augalininkystės technologijos, dirvos dirbimas, piktžolių kontrolė, drėgmės kiekis ir tręšimo intensyvumas turi įtakos piktžolių elgsenai. Trąšos, augalų apsaugos priemonės, preparatai, skatinantys augalų augimą, daro įtaką piktžolių bendrijoms pasėliuose, ypač atsižvelgiant į aplinkos veiksnius. Įvairių formų mineralinės ir organinės trąšos taip pat gali paveikti piktžolių populiacijas ir įvairovę. Maistinių medžiagų prieinamumo ir koncentracijos skirtumai turi didelę įtaką piktžolių dinamikai, todėl augintojams pirmiausia būtina įvertinti šias sąveikas, siekiant užtikrinti veiksmingas integruotas piktžolių valdymo technologijas. Nereikia net tyrimų – šiemet itin aiškiai matosi, kad dirvožemio derlingumas turi didelę įtaką piktžolių rūšių įvairovei ir paplitimui. Taip pat galima pastebėti, kad maistinių medžiagų įterpimas juostomis veiksmingiau mažina piktžolių augimą, nei trąšas išbėrus paviršiuje pakrikai. Azoto trąšos taip pat turi didelę įtaką piktžolių paplitimui ir augimui, veikdamos įvairiais būdais, pavyzdžiui, mažindamos, didindamos arba turėdamos minimalų poveikį. Galima manyti, kad kintantys maistinių medžiagų kiekiai bei aplinkos veiksniai turi didelę įtaką piktžolių populiacijoms, piktžolių ir kultūrinių augalų konkurencijai bei kultūrinių augalų derlingumui. Piktžolės sunaudoja daugiau azoto ir fosforo nei kultūriniai augalai, taip pat piktžolės efektyviau įsisavina maistines medžiagas. Tai rodo, kad trąšų naudojimas gali būti naudingesnis piktžolėms nei kultūriniams augalams. Išeina taip, kad neįvertinam kitų veiksnių ir visą bėdą suverčiam žemės dirbimui. Tuomet griebiamasi agresyvaus dirbimo, tikintis rezultato ir aukojant dirvožemio savybes.

Sutrikdomas mikroklimatas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.