Pluoštinėms kanapėms – prioritetą

Sieja su bioekonomika

KRK Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas pristatė pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros viziją, kuri buvo išdėstyta šiemet rugpjūčio 22 d. Šakiuose įvykusioje konferencijoje „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“ priimtoje rezoliucijoje. Šio dokumento projektas buvo išsiųstas Seimo Aplinkos apsaugos, Ekonomikos bei KRK nariams ir redaguotas, atsižvelgiant į gautas pastabas. Rezoliucijoje konstatuojama, kad pluoštinių kanapių sektorius gali būti labai reikšmingas, vystant šalies bioekonomiką, argumentuojama, kodėl reikia remti šį  sektorių, ir išdėstytas platus siūlymų paketas.

R. Čiūtas akcentavo, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios turi tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, bet šis sektorius ir pluoštinių kanapių verslas dar nėra funkcionuojantis kaip ekosistema, dar trūksta daugelio dalykų, visų pirma – valstybinio požiūrio ir kompleksiškumo. O kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Čekija, juda pirmyn.

Siūlo steigti komitetą

Kodėl pluoštinių kanapių sektoriui reikia suteikti prioritetą? „Yra daug priežasčių, bet atkreipčiau dėmesį į vieną pagrindinių  – 2025 m. sausį Europos Komisija priėmė programinį dokumentą „Europos konkurencingumo kompasas“, kur žemės ūkio ateitis yra siejama su bioekonomikos plėtra. Jeigu kalbame apie bioekonomikos plėtros politiką, tai pluoštinės kanapės yra žemės ūkio kultūra Nr. 1, nes ji atveria galimybes apsirūpinti žaliavomis ir gaminti labai daug įvairių produktų. Toks vertės grandinės sukūrimas teigiamai paveiktų regionus“, – aiškino KAPVIA vadovas.

Jis akcentavo, kad, norint įveikti žinybiškumą ir užtikrinti kompleksinį sektoriaus vystymą, siūloma prie Vyriausybės įkurti nuolat veikiantį komitetą, atsakingą už pluoštinių kanapių sektoriaus strateginį planavimą, plėtrą ir tarpinstitucinio darbo koordinavimą. „Komitetas galėtų „išravėti“ šį daržą nuo perteklinių administracinių reikalavimų. Nyderlandų patirtis parodė, kad vieno langelio prie Vyriausybės principas yra labai pasiteisinęs. Taip pat būtina labiau įtraukti mokslo, švietimo ir konsultavimo paslaugas, kad šis sektorius būtų konkurencingas tarptautiniu atžvilgiu“, – kvietė R. Čiūtas.

Svarsto dėl susietosios paramos

KAPVIA atstovaujantis medicinos ir farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas akcentavo būtinybę šalies mastu formuoti ir plėtoti strateginį požiūrį į pluoštinių kanapių sektorių, kaip vieną iš žiedinės ekonomikos elementų.

„Nuo 2015-ųjų iki 2022 m. Europos Sąjungoje pluoštinių kanapių plotai išaugo apie 60 proc., o  produkcijos sukūrimas ir tiekimas į rinką – 84 proc. Pirmauja Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai. O mes veikiame gana fragmentuotai, stinga bendro požiūrio ir koordinavimo, be to, pasigendame moksliškai pagrįsto ir objektyvaus požiūrio į pluoštines kanapes ir jų produktus, taip pat – savalaikio poįstatyminių teisės aktų priėmimo. Reikėtų parengti ir patvirtinti kompleksinę pluoštinių kanapių verslo plėtros programą“, – glaustai problemą ir jos sprendimo kelius išdėstė A. Rudanovas.

Dar vienas svarbus KAPVIA pasiūlymas – finansinė parama ūkininkams ir jų kooperatyvams. Remiantis Prancūzijos, Lenkijos patirtimi, siūloma Lietuvos pluoštinių kanapių augintojams skirti susietąją paramą.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis žadėjo, kad bus ieškoma galimybių pluoštinių kanapių augintojams skirti susietąsias išmokas. „Rezoliuciją gavome, svarstome. Mums reikia įvertinti ir naująjį finansinį laikotarpį, kur žemės ūkiui yra mažinamas finansavimas, bei galvoti, kad parama būtų išlaikyta ir ateityje, jeigu mąstome apie ilgalaikę strategiją. Čia nėra taip paprasta“, – pripažino A. Palionis. 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.