Pluoštinių kanapių nauda: verslui, gamtai, žmogui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) (Universiteto g. 8A, Akademijos mstl., Kauno r.) lapkričio 11–12 d. rengiama kanapių verslo šventė „Cannabis Hub.LT 2022“, kurios metu vyks paroda ir kontaktų mugė, taip pat bus surengta konferencija „Pluoštinių kanapių verslo plėtra Baltijos regione – būtina bioekonomikos proveržio sąlyga“. Kanapių verslo šventę organizuoja Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras. Apie kanapių verslo situaciją, perspektyvas ir šio renginio aktualumą su vienu iš jo organizatorių KAPVIA direktoriumi Rimantu ČIŪTU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis NEVERDAUSKAS.

– Kodėl rengiate kanapių verslo šventę „Cannabis Hub.LT 2022“?

– „Cannabis Hub.LT 2022“ šventė yra tęstinis renginys, nes pirmasis tokio formato renginys įvyko dar 2020 m. prieš pat įvedant karantiną. Šalys, kurios garsėja kanapių verslu, kasmet rengia nacionalines šventes, kur susitinka vietos ir aplinkinių šalių kanapių verslo specialistai. Tokiuose renginiuose demonstruojami kanapių verslo laimėjimai, dalijamasi gerąja verslo patirtimi. Pats šventės pavadinimas – „Cannabis Hub.LT 2022“ – reiškia lietuvišką kanapių bendrystės erdvę, į kurią kviečiame kanapių verslo praktikus, mokslininkus ir visus, besidominčius perspektyviu kanapių verslu. Renginys atviras, lankymas nemokamas, nes renginį remia Lietuvos kaimo tinklas. Džiaugiamės, kad šventėje be mūsų šalies kanapių verslo specialistų dar žada dalyvauti Ukrainos, Latvijos, Suomijos ir Japonijos atstovai. Susidomėjimą „Cannabis Hub.LT 2022“ taip pat išreiškė kitų ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės kanapių verslo specialistai.

„Cannabis Hub.LT 2022“ organizatoriai siekia šalies žemdirbiams ir verslininkams pasiųsti mokslo laimėjimais ir pirmaujančių šalių patirtimi grindžiamą žinią apie didžiulį, dar nepanaudotą kanapių verslo plėtros potencialą. Jei mokėtume tinkamai pasinaudoti kanapių verslo teikiamomis galimybėmis, paspartėtų perėjimas prie tvarios ekonomikos ir būtų lengviau rasti žemdirbius ir verslininkus tenkinančius sprendimus – atsaką į Europos žaliojo kurso politikos įgyvendinimo reikalavimus. Apie tai ir bus diskutuojama tarptautinėje konferencijoje „Pluoštinių kanapių verslo plėtra Baltijos regione – būtina bioekonomikos proveržio sąlyga“.

– Pluoštinių kanapių verslo pažanga labai susijusi su šio verslo teisinio reguliavimo tobulinimu. Kaip keisis teisinė aplinka mūsų šalyje, ES nusprendus nuo 2023 m. sausio 1 d. tiesioginėmis išmokomis remti žemdirbius, auginančius pluoštinių kanapių veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 proc.? Ką apie Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius išgirs konferencijos dalyviai, besidomintys kanapių verslo perspektyvomis?

– Dabar Seimui yra pateikta Vyriausybės parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų projektas. Svarbiausia pataisa – siūlymas nuo kitų metų pradžios Lietuvoje leisti auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 proc. Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc. sausos kanapių žiedų ir lapų masės. ES iniciatyva didinti THC normą atitinka kanapių augintojų lūkesčius ir yra sudėtinė pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje vykstančio kanapių verslo liberalizavimo dalis.

Į konferenciją kviečiame mūsų Seimo narius – politikus, kurie priima nacionalinio lygmens sprendimus. Žvelgiant iš kanapių verslo pozicijų ES iniciatyva sudaro unikalią progą Seimui dar kartą grįžti prie Pluoštinių kanapių įstatymo nagrinėjimo ir visą jį tobulinti.

Žemės ūkio ministerijos specialistų parengtose pataisose, kurias patvirtino Vyriausybė, atsispindi tik kai kurie verslo organizacijų teikti pasiūlymai. Dabar Parlamentas pats turės apsispręsti dėl įstatymo pataisų, kurių Vyriausybė neįtraukė į savo projektą. Apie tai ir bus diskutuojama konferencijoje su Seimo nariais, kuruojančiais kanapių verslo teisinį reguliavimą.

– Kokios dar temos bus nagrinėjamos konferencijoje?

– Konferencijos tematiką sąlyginai suskirstėme į sesijas. Be politikų valandos bus agronomų, statybininkų, novatorių, šiuolaikiškos mados ir sveikuolių valanda. Detaliau su konferencijos dienotvarke galima susipažinti ExpoAcademia.lt ir kapvia.com interneto svetainėse.

Konferencijos organizatoriai siekia pademonstruoti visą kanapių verslo plėtros galimybių spektrą. Didelį dėmesį konferencijos dienotvarkėje skiriame šiuolaikiškoms kanapių auginimo technologijoms pristatyti, taip pat ekologiškai ir mažu CO₂ pėdsaku pasižyminčiai gyvenamųjų būstų statybai, kuriai naudojamos statybos medžiagos, pagamintos iš kanapių spalių.

– Vyriausybės programoje yra iškeltas ambicingas uždavinys: „Iki 2024 metų Lietuvoje viešieji pastatai turi būti statomi taip, kad pusė medžiagų būtų organinės kilmės.“ Kokias galimybes šios nuostatos įgyvendinimas atveria kanapių augintojams? 

– Apie 35 proc. ES pastatų yra senesni nei 50 metų, o beveik 75 proc. pastatų yra energetiniu požiūriu neefektyvūs. Tikėtina, kad Lietuvoje situacija dar prastesnė. Kita vertus, akivaizdu, kad mažai anglies dioksido išskiriančių biologinių medžiagų, tarp jų – kanapių kompozitų, naudojimas statybose ir renovuojant pastatus yra pagrindinė priemonė, kuria galima sumažinti pastatų anglies pėdsaką ir didinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Mokslininkai apskaičiavo, kad vienas kvadratinis metras medinės karkaso, kanapių ir kalkių sienos (sveria 120 kg), neatsižvelgiant į energijos sąnaudas medžiagos transportavimui ir statybai, per visą pastato eksploatavimo laiką užrakina 35,5 kg atmosferos CO₂, o gaminant vieną gelžbetonio toną šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija sudaro apie 200 kg anglies dvideginio. Kanapių naudai liudija ir tai, kad kanapių betonas yra nedegus, atsparus pelėsiui ir bakterijoms, natūraliai reguliuoja drėgmę, pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis ir akustinėmis savybėmis. Kadangi kanapių statybinės medžiagos užtikrina gerą izoliaciją, palaikoma pastovi vidaus temperatūra ir taip sumažinamos pastatų šildymo bei vėsinimo išlaidos.

Kodėl apie tai reikia detaliai šnekėti? Neišvengiami statybos medžiagų pokyčiai žiniasklaidoje dažnai siejami tik su medinių pastatų statyba. Toks požiūris nėra realus. Tai rodo ir rinkos pokyčiai: statybinės medienos kainos sparčiai auga, o kanapių spalių kainoms padidėjus keletą kartų, jų vis tiek trūksta. Tai rimtas signalas žemdirbiams. Spalių gamyba yra nesudėtinga. Susivienijus į kooperatyvus ar į verslo klasterius su ES parama žiedinei ir regionų ekonomikai galima perdirbti kanapių stiebus ir iš jų gaminti statybines medžiagas arba imtis gaminti kitus paklausius gaminius: biokompozitus, ekologiškas trąšas ir pan. Svarbu, kad tai didintų kanapių auginimo pridėtinę vertę ir leistų žemdirbiams sėkmingai spręsti darbų sezoniškumo problemą.

– Kokią dar naudą gali teikti pluoštinių kanapių auginimas žemdirbiui? Kokį poveikį pluoštinių kanapių auginimas daro dirvožemiui?

– Jei į klausimą reikėtų atsakyti trumpai, atsakymas būtų toks: kanapių auginimas yra pelninga ūkinė veikla, kuri užtikrina sveikesnį dirvožemį, didesnę dirvožemio ir aplinkos biologinę įvairovę. Kanapių verslas atitinka žaliąjį kursą, todėl stiprėjant šios politikos reikalavimams, kanapių auginimas taps vis labiau konkurencingas. Pateiktas klausimas žemdirbiams yra labai svarbus, todėl jam konferencijoje skiriame išskirtinį dėmesį.

Kanapių ekologiškumą lemia pačio augalo savybės. Kanapės pasižymi galinga šaknų sistema. Kai kurių kanapių veislių šaknys siekia net iki 3 metrų gylio, todėl jos yra atsparios sausros ir karščio bangoms, taip pat gilios šaknys į dirvos paviršių pakelia daug vertingų mineralinių medžiagų. Kanapių šaknys pasižymi dar viena savybe: sudarydamos simbiozę su dirvoje esančia grybiena, jos atlieka dirvožemio fitoremediaciją, t. y. atstato dirvožemio sveikatą, nes sugaudo ir užrakina sintetinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų likučius – sunkiųjų metalų elementariąsias daleles, kurios naikina dirvos biologinį aktyvumą ir ilgainiui mažina dirvos produktyvumą.

Mokslininkai vis dažniau kalba apie dirvožemio anglies (SOC) kiekio svarbą užtikrinant dirvos derlingumą ir stabdant dirvožemio degradaciją. Tarp trumpos rotacijos augalų kanapės yra lyderės pagal absorbuoto iš atmosferos anglies dvideginio kiekį. Didžioji absorbuotos anglies dalis panaudojama sparčiam augalo augimui, tačiau apie 40 proc. anglies patenka į dirvą ir maitina ne tik augalo šaknis, bet ir visą šaknyno ekosistemą. Pernai buvo paskelbti vieno JAV universiteto atlikto tyrimo duomenys: 1 ha dydžio kanapių laukas per vegetacinį laikotarpį absorbavo iš atmosferos 22 t anglies dvideginio.

Be to, pluoštinių kanapių pasėliai teigiamai veikia po jų auginamų kultūrų derlių. Pasaulio mastu atlikti tyrimai rodo, kad po kanapių pasėlių grūdų derlius būna maždaug 10–20 proc. didesnis, nes kanapės natūraliai sumažina piktžolių kiekį.

Pluoštinės kanapės gerina ne tik dirvos kokybę. Jos patenka į žemės ūkio kultūrų TOP-5, vertinant pagal draugiškumą gamtai. Kanapių pasėlių žydėjimo ciklas paprastai vyksta nuo liepos iki rugsėjo. Tuo metu daugelis žemės ūkio kultūrų jau būna nužydėjusios. Kadangi kanapės gamina daug žiedadulkių, jos tampa gyvybiškai svarbiu mitybos šaltiniu bitėms ir kitiems augalų apdulkintojams žiedų stygiaus laikotarpiu.

– Kanapės buvo tradicinis maisto šaltinis Lietuvoje tūkstančius metų. Tačiau dabar dalis vartotojų į kanapių maisto produktus žvelgia su tam tikru nepasitikėjimu. Valdžios institucijos irgi skrupulingai kontroliuoja kanapių produktų gamybą. Ką apie pačius naujausius kanapių produktus sužinos konferencijos dalyviai?

– Dėl kanapių sėklų (smulkių riešutėlių) maistinės vertės netenka abejoti. Dėl savo maistinių savybių kanapių sėklos yra puikus maisto šaltinis žmonėms ir gyvūnams. Tradicinėje Rytų šalių medicinoje kanapių sėklos tūkstančius metų buvo naudojamos įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti. Naujausiais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad kanapių sėklų aliejus yra funkcinis maistas. Kanapių aliejus turi idealų omega-6 ir omega-3 rūgščių santykį: nuo 2:1 iki 3:1, kuris laikomas optimaliu žmogaus sveikatai. Kanapių sėklose yra daugiau nei 30 proc. aliejaus ir apie 25 proc. baltymų, taip pat daug maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų.

Kanapės gali būti vartojamos kaip žalios arba išlukštentos sėklos, sėklų miltai ar rupiniai, sėklų aliejus, lapų ir žiedų ekstraktai. Dėl lapų ir žiedų ekstraktų panaudojimo kyla daugiausia ginčų. Kanapių žieduose ir lapuose mokslininkai suskaičiuoja apie 600 biologiškai aktyvių medžiagų. Didžiausią naudą žmonėms teikia kanabinoidai, iš kurių labiausiai žinomas ir natūraliai didžiausiu kiekiu pasižymi kanabidiolis, arba CBD.

ES valdininkija kanapių lapų ir žiedų nenori pripažinti tradiciniais maisto produktais, o iš jų pagamintiems ekstraktams kelia daug biurokratinių kliūčių, nepripažįsta jų kaip maisto papildo, nes šie ekstraktai naudojami vaistų gamyboje. Atvykę į kanapių verslo šventę lankytojai galės ne tik detaliau išgirsti specialistų nuomonę apie kanapių maisto produktų ir ekstraktų naudą, bet ir juos iš arti pažinti kaip kosmetikos preparatus.

– Ką dar norėtumėte pridurti prie to, kas jau buvo aptarta šiame interviu?

– Ūkininkų ir verslininkų, kurie planuoja lapkričio 11–12 d. atvykti į VDU ŽŪA rengiamą kanapių verslo šventę „Cannabis Hub.LT 2022“, noriu paprašyti paramos Ukrainai. Kaip minėjau, mūsų renginį žada aplankyti kanapių specialistai iš Ukrainos. Jie atvyksta į Lietuvą savo transportu. Svečiams grįžtant namo į jų mašinas galėtume pakrauti labdaros, kuri artėjant žiemai labai praverstų kovojančiai Ukrainai. Tvarkingai supakuotus vertingų daiktų labdaros siuntinius su ant jų pritvirtintais aukojamų daiktų detaliais sąrašais anglų, ukrainiečių ar rusų kalba bus galima perduoti ukrainiečiams renginio „Cannabis Hub.LT 2022“ informaciniame centre.

Redakcijos nuotrauka

Susijusios temos - skaitykite: Rimantas Čiūtas, KAPVIA, Cannabis Hub.LT 2022, kanapių verslo šventė, ūkininkai