Po Čiurlionio vardo priedanga – pinigų iš ūkininkų reikalavimas

Nuo praėjusių metų gegužės, įsigaliojus naujai Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos direktyvai, sužinoti ką nors apie privatų asmenį beveik neįmanoma, tačiau įvairūs prašinėtojai ir toliau lankosi ūkininkų namuose, kaišioja jiems po nosimi su visais jų asmeniniais duomenimis iš anksto parengtas finansinės paramos sutartis ir įžūliai reikalauja pinigų. Ūkininkai tikina, kad tokie apsilankymai juos verčia jaustis nesaugiai, tačiau net ir informavę policijos pareigūnus apie į aferistus panašius prašinėtojus, pagalbos nesulaukia.

Atvežė parengtas sutartis

Ne pirmi metai po Lietuvą ratus sukanti „Čiurlionio fondo investicijų“ direktorė Julija Sakalauskaitė praėjusią savaitę vėl užsuko į Šilalės rajoną. Šįkart jos vizito sulaukė Kvėdarnos seniūnijos ūkininkai. Viešnia pasirodė daug žinanti apie jų ūkį: kalbėjo apie vykdomus projektus, veterinarijos reikalavimus, jų teikiamą paramą, įvairių iniciatyvų rėmimą, žadėjo reklamą, pagalbą įvairiose institucijose. Ūkininkai  pradėjo įtarti, kad juos aplankė aferistė.

„Kai skambino vyrui, sakė, kad atvažiuoja iš Žemės ūkio ministerijos, bet ant kaklo J. Sakalauskaitė buvo pasikabinusi kortelę su nuoroda, jog atstovauja LR Seimą. Ir taip painiai viską aiškino, jog sunkiai supratau, ko ji iš mūsų  nori. Tada tiesiai šviesiai pasakė – pinigų“,– „Ūkininko patarėjui“ sakė moteris.

Automobiliu „BMW“ su vairuotoju atvykusi prabanga dvelkianti viešnia kvėdarniškiams ant stalo padėjo paramos sutartį ir pareikalavo įrašyti sumą, kurią jie galėtų paskirti fondo vykdomai veiklai. Jų reikalaujama parama ne tokia jau ir kukli – prašo ne mažiau nei 750 eurų. Labiausiai ūkininkus nustebino tai, jog ant iš anksto parengtos sutarties jie rado visus savo asmens duomenis – vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Tai rodo, jog fondo atstovai iš kažkur gauna ūkininkų duomenis ir iš anksto žino, kur važiuoti – juk neina per kaimą ieškodami galinčių paremti jų veiklą.

Moteris tikina dėl to pasijutusi labai nesaugiai. Suabejojusi, ar fondas veikia teisėtai, apie J. Sakalauskaitės apsilankymą ji pranešė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Ūkininkai tikisi, kad policijos pareigūnai išsiaiškins, iš kur „Čiurlionio fondo investicijos“ gavo jų asmens duomenis.

Pamanė susidūrę su sukčiais

J. Sakalauskaitės dėmesio sulaukę Kvėdarnos seniūnijos ūkininkai paramos didžiausio Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio veiklą garsinančiam fondui neskyrė, nors „Čiurlionio fondo investicijų“ direktorė ant stalo pažėrė pluoštą laikraščių iškarpų, liudijančių apie ūkininkams organizuojamus renginius.

„Reklamos mums nereikia, nieko neparduodame ir jokiais projektais savo vardo negarsiname. Ne tam, kad būtume garbinami, žmonėms padedame. Esame aktyvūs, dalyvaujame visuomenės gyvenime, bet ir savo pinigų vėjais neleidžiame“,– „Ūkininko patarėjui“ sakė kvėdarniškė.

Moteris neslėpė, kad išvykus J. Sakalauskaitei, skambino pažįstamiems ūkininkams. Tai, ką sužinojo, jos nuomonės apie fondą nepakeitė.

„Pasirodo, pernai vienas mūsų rajono ūkininkas J. Sakalauskaitei įdavė 1 000, o kitas – 300 eurų. Pasakojo, kad labai buvo įsižeidusi, neva per mažai davė. Vieni mūsų draugai bandė sužinoti, kam panaudoti jų pinigai, bet jokio grįžtamojo ryšio nesulaukė ir jokių duomenų negavo. Tai tik patvirtino mūsų įtarimus, kad susidūrėme su sukčiais“, – sakė ūkininkė.

Kvėdarniškė atkreipė dėmesį į paramos sutarties bendrųjų nuostatų punktą, reikalaujantį „paslaptyje laikyti visą su šia sutartimi, jos turiniu bei derybomis susijusią informaciją ir neatskleisti jos sutartyje nenurodytiems tretiesiems asmenims be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo“.

Ministerija atsiriboja

Žemės ūkio ministerija šiemet jau net du kartus išplatino pranešimą nieko bendro neturinti su įtartinais paramos prašinėtojais. Pirmasis pranešimas pasirodė dar sausio 3 d.

„Į ūkininkus kreipiasi tikri ar apsimetėliai įvairių fondų bei viešųjų įstaigų atstovai. Telefonu jie nurodo, kad veikia su Žemės ūkio ministerijos ar konkrečių jos darbuotojų žinia bei pakviečia susitikti gyvai. Tokio susitikimo metu ūkininkams primygtinai siūlomos paramos sutartys ir žadama pagalba, „jei yra ar iškiltų įvairių problemų“, – praneša ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak ŽŪM, ūkininkai neva pasakoja, jog kartais į tokius susitikimus atvyksta ir kai kurie politikai, dirbantys tiek savivaldoje, tiek nacionalinėse institucijose.

„Žemės ūkio ministerija ir jos darbuotojai niekada neprašė ir neprašo žemdirbių finansiškai paremti kokią nors organizaciją ar iniciatyvą, taip pat niekada nežadėjo ir nežada jokios pagalbos, sprendžiant kokias nors problemas, mainais į paramą. Jeigu telefonu ar gyvo pokalbio metu sakoma kitaip, tai tokie asmenys veikiausiai yra apgavikai ar apsišaukėliai. Tokių asmenų patartina vengti ir apie juos pranešti policijai.

Antrasis pranešimas pasirodė kovo 15 d., iškart po J. Sakalauskaitės apsilankymo Šilalės rajone.

„Pati sulaukiau ne vieno ūkininko nusistebėjimo, kokie ten ministerijos žmonės ir dėl ko žada atvažiuoti. Susitikimuose kone šantažuojama paremti fondą, jei nenorima turėti problemų su kokia nors įstaiga, vardijami pažįstami vadovai ar politikai. Tokie veikimo būdai apgailėtini ir, panašu, nusikalstami“, – sako su ūkininkais bendraujanti žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Pranešime dar kartą  patvirtinama, jog nei ŽŪM, NMA, nei šių institucijų darbuotojai niekada neprašė ir neprašo žemdirbių finansiškai paremti kokią nors organizaciją ar iniciatyvą, taip pat niekada nežadėjo ir nežada jokios „pagalbos“ spręsti kokias nors problemas mainais į tokią paramą, todėl sulaukus panašių skambučių, rekomenduojama vengti susitikti su galimais apsišaukėliais, o jeigu jie pasirodytų, kreiptis į policiją.

Pareigūnų pagalbos nesulaukė

Užuot raginusi ūkininkus kovoti su jų vardu prisidengiančiais paramos prašinėtojais, į policiją turėtų kreiptis Žemės ūkio ministerija, turinti dokumentus, patvirtinančius, kad J. Sakalauskaitės ūkininkams kaišiojamame prašyme – kreipimesi yra Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių NMA bei Valstybinės veterinarijos tarnybos pavadinimai. Jau vien dėl to, kad J. Sakalauskaitės vizito sulaukę ūkininkai, siūlant šių institucijų pagalbą ir paramą „jei kas nutiktų“, jaučiasi šantažuojami.

Ant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo prašymo – kreipimosi yra nurodoma, kad programai pritaria Seimas, Vyriausybė ir beveik visos ministerijos. Jei tai daroma be Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų oficialių patvirtinimų, šios organizacijos atstovai turėtų sulaukti nemalonumų. Antraip bet kas ir ant bet kokio popiergalio galėtų surašyti visų įmanomų valstybės institucijų pavadinimus.

Ūkininkų kreipimasis į policiją jokios naudos, tikriausiai, neduos.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė žiniasklaidai Greta Kesminaitė patvirtino, kad kovo 16 d. pranešimas iš Kvėdarnos buvo gautas, tačiau tyrimas nepradėtas.

„Ūkininkė prašė išsiaiškinti, ar fondas veikia legaliai. Mes patikrinome ir patvirtinome, kad toks fondas yra, ūkininkė atpažino, jog pas ją buvo apsilankiusi moteris, kurios nuotrauka yra fondo puslapyje. Automobilis „BMW“, kuriuo ji atvyko, taip pat priklauso minėtam fondui“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė žiniasklaidai.

Pasak G. Kesminaitės, pareigūnai jokio kriminalo neįžiūrėjo nei J. Sakalauskaitės apsilankyme, nei šios ponios iš anksto parengtose sutartyse su ūkininkų asmens duomenimis – visus juos esą galima rasti internete. Metodai, kuriais fondo atstovai dirba – ne pareigūnų reikalas. Štai ir ŽŪM raginimas ūkininkams kreiptis į policiją!

Paneigti įtarimų nepanoro

Nuo pat pirmadienio ryto su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo investicijų direktore J. Sakalauskaite susisiekti bandęs „Ūkininko patarėjas“ sulaukė keisto atsako.

Telefono numeriu, iš kurio jai buvo skambinama, fondo atstovė atsiuntė žinutę, kurioje klausiama, kas jos ieško ir ko nori. Prisistatėme vardu, pavarde ir pareigomis. „Norime pasikalbėti su jumis apie apsilankymus pas ūkininkus. Gal galėtumėte atsiliepti“,– klausėme.

J. Sakalauskaitė į žinutę neatsakė ir telefonu neatsiliepė. Tačiau elektroniniu paštu gavome visą pluoštą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo atsiųstų laikraščių iškarpų su publikacijomis apie fondo veiklą.

„Laba diena, ačiū Jums už straipsnius, bet kodėl nenorite kalbėti? Turime Jums klausimų, nes ūkininkai skundžiasi ir tikriausiai matėte Žemės ūkio ministerijos pranešimą?“,– atsakėme, tačiau ir vėl sulaukėme tik tylos.

Neneigiame, kad fondas vykdo reikalingą švietėjišką ir garsina mūsų šalies genijaus veiklą. Tikriausiai to neneigia ir ūkininkai, sulaukiantys nekviestos viešnios. Diskutuojame tik apie jos abejones keliančius paramos rinkimo metodus, ūkininkams kažkodėl panašius į šantažą, tačiau J. Sakalauskaitė, ant kurios ši dėmė krinta, savo argumentų žiniasklaidai pateikti nenori. Ir jau ne pirmą kartą.

Apie M. K. Čiurlionio vardu pavadinto fondo paramos paieškų peripetijas žiniasklaida rašo nuo 2010 metų. Tada šis fondas už paramą žadėdavo naudingus susitikimus su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais.

Dėl jau buvusių šio fondo vadovų tokio pobūdžio rekomendacijų, bėdų turėjo ir tuometinis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas, Žemės ūkio ministerijos darbuotoja Virginija Žostautienė, viceministras Rolandas Taraškevičius. Užtarėjų arba suklaidintų politikų turėjo ir Seime – seniau pateikdavo Zigmanto Balčyčio, Algirdo Butkevičiaus, Raimundo Palaičio bei kitų parlamentarų rekomendacijas.

Genijaus proanūkis Rokas Zubovas šio fondo atstovus yra pavadinęs prekiautojais Čiurlionio vardu, nes jį nuolat pasiekdavo žinios, jog fondas imasi su Čiurlioniu visiškai nesusijusių dalykų.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė