Po EK vadovės pranešimo metas nerimauti?

Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskaitė savo pranešimą apie Sąjungos padėtį. Tačiau P. Kuroczyckis portale tygodnik-rolniczy.pl mano, jog visi žemės ūkio srityje dirbantys europiečiai dėl to turėtų pradėti nerimauti.

U. von der Leyen pirmiausia kalbėjo apie kovą su biurokratija, ypač vadinamuoju ES direktyvų „pertekliniu reglamentavimu“. Jos nuomone, tai reiškia, kad ES reglamentai atskirose valstybėse narėse taikomi daug griežčiau nei būtina.

Kalbos dekonstrukcija

Tačiau P. Kuroczyckis dekonstruoja EK vadovės kalbas: „...ES kova su biurokratija iki šiol lėmė dar didesnę biurokratiją. Taip buvo supaprastinant Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) prieš 15 metų, ir taip yra dabar, kai Briuselis perdavė dalį savo žemės ūkio politikos galių atskiroms valstybėms. O vyriausybės keičia taisykles kiekvienais metais. Anksčiau septynerius metus galiojo viena BŽŪP, o dabar jos keičiasi kasmet. Turėjo būti paprasčiau, bet gavosi kaip įprasta...“.

Ekspertui ypač užkliūva, jo manymu, manipuliatyvios Briuselio biurokratijos vadovės kalbos: „U. von der Leyen naudoja manipuliaciją, seną kaip carinė Rusija: caras geras, bet pareigūnai blogi? O pareigūnams tiesiog duodami papildomi reglamentai, todėl jie juos ir įgyvendina. Jie turėtų užtikrinti mūsų ir Europos reglamentų laikymąsi. Tai reiškia, kad jie įgyja dar daugiau galios ūkininkams, piliečiams, vairuotojams ir taip toliau. Tuo pačiu metu jie bijo savo klaidų pasekmių ir „dar labiau priveržia varžtus“. O galbūt ES direktyvos nėra pritaikytos prie vietos sąlygų? Briuselis kuria reglamentus šalims, kurios labai skiriasi. Ką bendro turi lenkas, lietuvis ar švedas su italu, be to, kad visur galima nusipirkti picos? Juk šios šalys turi skirtingą klimatą, gamtines sąlygas ir visuomenes. Mūsų nedomina fitoplazminės vynuogių geltonosios dėmės, kurios niokoja vynuogynus pietuose, o italams nerūpi mūsų problemos dėl kviečių želmenų atsparumo... O ES nori visus formuoti pagal vieną modelį. Tai neveiks“.

Išgelbės pelkės?

Komisijos pirmininkė taip pat pareiškė, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulis, nors nepateikė jokių mokslinių įrodymų. Tik kaip pavyzdį ji paminėjo, jog šią vasarą Prancūziją ir Vokietiją užklupo karščio banga, todėl ES esą turės atsakyti vadinamąja „Vandens iniciatyva“.

„Taip pat galiu įsivaizduoti, ką ES sugalvos kaip „kovos už vandenį“ dalį. Kol kas ji nustatė rekomenduojamą optimalų vandens kiekį tualeto nuleidimui (3/6 litro). Nenustebčiau, jei, kovojant už vandenį, tai taptų įstatymu...“, – ironizuoja P. Kuroczyckis. – „Kitas logiškas žingsnis – apribojimai gilių gręžinių savininkams ir visiems vandens šaltiniams, skirtiems žemės ūkio drėkinimui. Ir visa tai todėl, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje buvo sausra. Įdomu, ką siūlys U. von der Leyen, jei rudenį bus potvynių? Tikriausiai tą patį, t. y. dar daugiau pelkių. Pelkė turėtų išgelbėti Europą. Pamenu, kaip šį pavasarį Jasionkoje vykusiame Europos žemės ūkio forume girdėjau diskusijos apie sausrų prevenciją dalyvį, kuris nė nemirktelėdamas teigė, kad galima dirbti laukus, kuriuose gruntinio vandens lygis yra 10 cm žemiau paviršiaus. Jis atstovavo Pelkių apsaugos centrui. Kartą mačiau ruloninį presą, dirbantį tokioje šlapioje pievoje, kad net rusiškas vikšrinis galingas traktorius negalėjo ištraukti iš purvo, nes jame užklimpo...“.

Pakenkti Amerikai

Kadangi U. von der Leyen savo kalboje paminėjo ir galimą asociacijos sutartį su Kanada, tai lenkų ekspertas įsitikinęs, jog tai daroma nė dėl kažkokių pragmatinių ar ekonominių išskaičiavimo, o siekiant pakenkti JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei amerikiečiams: „Tai būtų maždaug tas pats, kas įstoti į ES su pusantros Ukrainos: Kanada turi daugiau nei 60 milijonų hektarų dirbamos žemės, Ukraina – apie 40 milijonų hektarų. Vidutinis ūkio dydis yra daugiau nei 300 hektarų. Kanadiečiai galėtų užversti Europą rapsais (22 milijonų tonų derlius) ir kviečiais (35–40 milijonų tonų). Pieno rinka ten visiškai skiriasi nuo ES. Kanadoje vis dar galioja pieno kvotų sistema, o vidutinis ūkis per metus pagamina daugiau nei 1 milijoną litrų žaliavos“.

Kalbant apie pieną, ekspertas čia pasitelkė ir duomenis iš Vokietijos. Praėjusios vasaros karščio banga ir sausra ten padarė pražūtingą darbą: liepos mėnesį Vokietijos ūkininkai išpjovė daugiau nei 82 000 karvių – 6,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Nyderlanduose šis skaičius išaugo dar labiau – net iki 11 proc. Vokietijos ūkininkai, reaguodami į pašarų trūkumą, atsisako karvių ir pereina prie jautienos auginimo.

Be to, kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, iš Nyderlandų „Rabobank“, prognozuoja, kad pieno rinkoje artėja lūžio taškas. Padėtis ir kitoje Atlanto pusėje darosi vis labiau įtempta.

„Ne tik sumažėjo jautienos kainos, ypač pieno ūkiuose masiškai auginamų mišrūnų veršelių, bet ir dyzelino kainos pasiekė rekordines aukštumas, o koncentratų kainos taip pat kyla. Šis derinys galėtų sustabdyti Amerikos pieno cunamį, užtvindantį tarptautines rinkas“, - įsitikinęs P. Kuroczyckis.

Parengė Ričardas Čekutis