Pokvartero paviršiaus žemėlapiai ir jų reikšmė

Pokvartero paviršius Lietuvoje galutinai susiformavo kvartero laikotarpiu slenkant ledynams. Ledyno egzaracijos procesų metu buvo ardomos prekvartero uolienos. Daugelyje vietų, ypač šiaurinėje Lietuvos dalyje, nuardyta gana didelė šių uolienų storymė – pašalintos net kelių geologinių sistemų uolienos. Dėl ledyno tirpsmo vandens srautų erozinės veiklos susiformavo gilūs paleoįrėžiai (paleoslėniai). Gilesni paleoįrėžiai susiformavo ten, kur prekvartero uolienos buvo minkštesnės, biresnės, neatsparios eroziniams procesams. Kalvarijos, Vilkaviškio ir Gelgaudiškio plotuose pokvartero paviršiuje slūgsančios uolienos, t. y. smėlis ir silpnai cementuotas smiltainis, aleuritingas ir smėlingas molis, aleuritas ir silpnai cementuotas aleurolitas, kreidos mergelis ir kreida, buvo neatsparios denudaciniams procesams. Kalvarijų plote (1 pav.) nustatyta nedaug paleoįrėžių, iš kurių tik vienas gilesnis, siekiantis daugiau nei –90 m absoliutinį aukštį, patvirtintas kartografavimo gręžinių duomenimis. Aukščiausios pokvartero paviršiaus pakilumos buvo nustatytos pietinėje ploto dalyje ir siekia > +50 absoliutinį aukštį.

Vilkaviškio plote paleoįrėžių jau daugiau, giliausias, nustatytas vakarinėje ploto dalyje, yra įsirėžęs giliau nei –130 m absoliutinio aukščio. Pokvartero paviršiaus pakilumos šiame plote siekia kiek daugiau +20 m absoliutaus aukščio (2 pav.)

Gelgaudiškio plote plote gilesni paleoįrėžiai išsidėstę šiaurės vakarinėje ploto dalyje. Išlikusios pokvartero paviršiaus pakilumos siekia kiek aukščiau +20 m absoliutaus aukščio žymos (3 pav.).

Kodėl pokvartero paviršiaus žemėlapiai svarbūs? Palyginus pokvartero paviršiaus ir žemės paviršiaus reljefo žemėlapius, galima nustatyti kvartero darinių storį tiriamajame plote. Vienas svarbiausių taikomųjų šių žemėlapių tikslų – nustatyti paleoįrėžius, kurių gylis gali siekti iki 200 m ir kuriuose atsidengia senesnių prekvartero sluoksnių uolienos, o paleoįrėžių pakilumose – jaunesnių. Tai svarbi geologinė informacija planuojant statybos ar kitus ūkinės veiklos darbus. Taip pat be pokvartero paviršiaus žemėlapio informacijos negalima sudaryti ir prekvartero geologinio žemėlapio.

Sudarant pokvartero paviršiaus žemėlapius buvo surinkti ir apibendrinti visi faktiniai gręžinių duomenys. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie duomenys dažnai nevienareikšmiai: pvz., skirtingais metais ir skirtingais tikslais gręžtų gretimų gręžinių duomenimis, pokvartero paviršiaus gylis gali skirtis net dešimtimis metrų dėl dokumentavimo neatitikimų. Taip pat dažnai reikia tikslinti ir gręžinių koordinačių ir gręžinio žiočių absoliutaus aukščio duomenis. Todėl, sudarant šiuos žemėlapius, reikalingos gilios prekvartero storymės geologinės ir struktūrinės sandaros, litologinių ir litofacijinių ypatumų, tiriamo ploto geologinės raidos istorijos žinios.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija