Seime registruotas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektas, kuriuo norima nustatyti, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Tokiu būdu tiesioginės išmokos būtų sumažintos beveik visoms žemės ūkio bendrovėms ar stambiesiems ūkininkams, taip pat daugeliui vidutinių ūkininkų, nes susijusiais asmenimis yra laikomi ne tik sutuoktiniai, tėvai, vaikai, bet ir seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios bei jų vaikai, senelių broliai ir seserys, taip pat pusbroliai ir pusseserės. Be abejo, labiausiai nukentėtų „Agrokoncernas“, „Linas Agro“, „AUGA group“.
Gali spręsti pačios
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą Seime registravo konservatorius Mykolas Majauskas, o jam pritarė dar 35 parlamentarai – Andrius Bagdonas, Andrius Vyšniauskas, Simonas Gentvilas bei kiti, daugiausia iš valdančiosios koalicijos.
Kaip projekto aiškinamajame rašte teigia M. Majauskas, pastaruoju metu pastebimos neigiamos tendencijos, kai reikšminga dalis Europos Sąjungos (ES) žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms. Esą nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys asmenys gauną reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai.
Šiuo metu ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 proc. mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 proc. gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas.
Nepasiteisino
Žemės ūkio ministro įsakymu 2019 metams buvo patvirtintas pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaudamasi Lietuva buvo pradėjusi taikyti pagrindinės tiesioginės išmokos mažinimą, apribojantį ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst. eurų (viršijus šią sumą, buvo taikomas 100 proc. sumažinimas). „Tačiau ši tvarka nebuvo taikoma susietiems asmenims, o tai sudarė galimybę skaidant nuosavybę išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal 2019 metais galiojusią tvarką buvo leidžiama nuo vienam subjektui per metus priskaičiuotos tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos atskaičiuoti faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius. Todėl šis apribojimas nebuvo efektyvus“, – teigia M. Majauskas.
Idėja graži
Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad 150 tūkst. eurų suma negalėtų būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.
„Išplečiant ribojimą ir susijusiems asmenims bei pasirinkus galimybę neleisti priskaičiuotos 150 tūkst. eurų sumos didinti darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą, preliminariais skaičiavimais, būtų sudaryta galimybė smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų nuo tiesioginių išmokų pagrindinei daliai skiriamos sumos“, – aiškina parlamentaras. M. Majausko teigimu, tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paskirstyti paramą žemės ūkiui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama.
Velnias slypi detalėse
M. Majausko registruotame Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projekte numatyta 150 tūkst. eurų tiesioginių išmokų riba būtų taikoma ne vienam ūkiui, o visiems su tuo ūkiu susijusiems ūkiams, kuriuos valdo susiję asmenys, kurių ratas yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Šiame įstatyme susijusiais asmenimis laikomi:
Tokiu būdu susijusiais asmenimis laikomi ne tik sužadėtiniai, sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet ir kitokie giminaičiai – jų tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios bei jų vaikai, senelių broliai ir seserys, taip pat pusbroliai ir pusseserės. Tėvų, vaikų, brolių, seserų sutuoktiniai ar sugyventiniai ir pastarųjų tėvai, vaikai, broliai bei seserys taip pat laikomi susietais asmenimis.
ŪP informacija
123rf nuotrauka
2021-05-13
įstatymas