Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų Seime registravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios įteisintų galimybę kaimo turizmo sodybose gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus. Tai jau ne pirmas bandymas, kai norima kaimo sodybų šeimininkams suteikti tokią teisę, bet ankstesniais metais tam pasipriešindavo Seimo dauguma. Neabejojama, kad ir šį kartą dėl pataisų projekto parlamente užvirs karštos diskusijos.
Ir iš kairės, ir iš dešinės
Siūlymą keisti Alkoholio kontrolės įstatymą pasirašė 21 Seimo narys, priklausantis tiek valdančiajai daugumai, tiek ir opozicijai: liberalai Eugenijus Gentvilas, Juozas Baublys, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, „Lietuvos regionų“ frakcijai priklausantys Remigijus Žemaitaitis ir Andrius Palionis, „Laisvės“ frakcijos narys Kasparas Adomaitis, socialdemokratas Linas Jonauskas, „valstietis“ Robertas Šarknickas, konservatorius Kazys Starkevičius ir kiti.
Pataisų projekte siūloma leisti kaimo turizmo sodybose naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 proc., gamybą bei vartojimą. Gaminti galėtų tik ūkininkai, kurių ūkiai yra įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas bei Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Jie per kalendorinius metus galėtų pagaminti ne daugiau kaip 1 000 litrų naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų. Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 proc., o alaus – ne didesnė kaip 9,5 proc. Grupės parlamentarų nuomone, naujas teisinis reguliavimas galėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 d.
Teikiama Seimui ne pirmą kartą
Vienas iš Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų iniciatorių – parlamentaras R. Žemaitaitis – „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog kaimo turizmo sodybose, kuriose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga, poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Šių alkoholinių gėrimų gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologijos reikalavimus, kontrolės tvarką nustatytų Vyriausybė. Dabartinė situacija, kai nėra įteisinta naminės degtinės gamyba, anot parlamentaro, veda prie blogėjančios kriminogeninės situacijos Lietuvoje, nes nelegali naminės degtinės gamyba yra dažnas policijos pareigūnų nustatomas nusikaltimas, pavyzdžiui, 2020 m. už šią veiklą šalyje nubausti 138 asmenys. Be to, dar reikėtų įvertinti ir tai, kad naminės degtinės nelegali ir nekontroliuojama gamyba kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai fabrikėliai, todėl nuodijami žmonės, o valstybės biudžetas dėl nelegalios veiklos negauna pajamų – nesumokami akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai.
Atsižvelgiant į tai, kad namų gamybos alkoholinius produktus būtų galima gaminti ir pardavinėti tik kaimo turizmo sodybose ir tik tose, kurias yra įsteigę ūkininkai, manoma, kad tokių objektų būtų labai nedaug ir juose būtų galima užtikrinti labai griežtą kontrolės tvarką. Ji padėtų išvengti piktnaudžiavimo ir neteisėtos prekybos šiais produktais.
„Legalizavus naminukę būtų galima surinkti daugiau mokesčių į biudžetą. Mūsų šalyje yra tik apie 200 sertifikuotų kaimo turizmo sodybų, kurios galėtų įsigyti licencijas naminei degtindarystei. Jei visos jos tai padarytų ir gamintų po 500 litrų grynojo alkoholio, jos į biudžetą sumokėtų apie 1 mln. Eur akcizo per metus. Be to, kartu tai padidintų srautus turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo. Taip pat naminės degtinės įteisinimas sukeltų suirutę nelegalaus alkoholio rinkoje, nes žmonės mieliau eitų degustuoti legalaus produkto, negu ieškotų jo šešėlyje“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino R. Žemaitaitis.
Anot jo, leidus naminės degtinės gamybą kaime, dėl to tikrai nepadidėtų girtuoklystė, nes kaimų girtuokliai tokių alkoholio gaminių neįpirktų. Be to, naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai esą yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė. Tikimasi, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas turėtų teigiamos įtakos kaimo turizmo plėtrai, paskatintų atskirus namų gamybos alkoholinius gėrimus įtraukti į kulinarinio paveldo sąrašą, skatintų saikingą jų vartojimą. Taip pat atsirastų galimybė perdirbti šalyje užaugintus perteklinius rugius ir uogas, medų, būtų sukuriama daugiau darbo vietų kaimo turizmo sodybose. Tiesa, pakeitus Alkoholio kontrolės įstatymą, dar reikėtų keisti ir Akcizų įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą.
Jokios šalies tarnybos nesugeba „išgaudyti“ nelegalių degtindarių. Gėralas gaminamas antisanitarinėmis sąlygomis ir gražiai vadinamas „namine degtinėleKas abejoja pagrįstumu
Iki šiol Seime jau buvo ne vieną kartą bandoma įstatymais įteisinti naminės degtinės gamybą Lietuvos kaimo turizmo sodybose. Tačiau visi bandymai, jei ir peržengdavo Vyriausybės barjerą, strigdavo Seime. Neatmetama tikimybė, kad ir šį kartą grupės parlamentarų parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos gali sukelti karštas diskusijas.
Tokios tikimybės neatmeta ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas. ŪP kalbintas jis buvo nusiteikęs kategoriškai – kolegų siūlymui įteisinti naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose jis nepritariąs. „Nemanau, kad bus lengva kontroliuoti, kiek tokio alkoholio savo sodybose prigamino ūkininkai. Jau ir taip Lietuvoje alkoholinių gėrimų yra pakankamai, o atverta galimybė gaminti naminę degtinę ar kitokius stipriuosius gėrimus kaimo turizmo sodybose tik dar labiau padidintų alkoholio prieinamumą. Todėl nemanau, kad dabar Lietuvoje laikas sugrįžti prie šios idėjos“, – tikino parlamentaras.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun taip pat ŪP tikino, jog jie, kaip nevyriausybinė organizacija, tokiam grupės parlamentarų sumanymui tikrai nepritaria. „Manau, kad būtų labai sudėtinga kontroliuoti tiek gaminių kokybę, tiek ir kiekybę, taip pat užtikrinti, kad toks alkoholis nepakliūtų į rankas jauniems asmenims. Tiesiog labai padidėja alkoholio prieinamumas – vos ne kiekvienoje kaimo turizmo sodyboje atsiras alkoholio gamybos taškas, o tai tikrai nemažins alkoholio suvartojimo. Tuo metu valstybės galimybės kontroliuoti šį procesą – labai menkos arba labai brangios“, – tvirtino N. Goštautaitė-Midttun.
Velnio advokatai
ŪP kalbinta Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė dr. Agnė Vaitkuvienė pastebėjo, kad kažkodėl Lietuvoje į viena bandoma suplakti du skirtingus dalykus – valstybės alkoholio politiką ir Lietuvos kulinarinį paveldą.
„Naminės degtinės gamyba kaimo turizmo sodybose tikrai netaptų masiniu reiškiniu, nes daugelis kaimo turizmo sodybų užsiima tik poilsio paslaugomis ir maisto poilsiautojams negamina. Gamyba užsiimti galėtų nebent tie, kurie organizuoja įvairius renginius. Tačiau ir tai – toli gražu ne visi. Tokių būtų gal tik kelios dešimtys“, – tvirtino A. Vaitkuvienė, pastebėdama, jog jų skaičius priklausytų nuo naminės degtinės ar kitų stiprių alkoholinių gėrimų gamybai keliamų reikalavimų – ar bus leidžiama gaminti tik iš savo išaugintos žaliavos, ar bus galima ją pirkti ir iš kitų augintojų. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės A. Vaitkuvienės nuomone, leidus kaimo sodybų savininkams-ūkininkams gaminti naminę degtinę ar kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus, tikrai neišaugs girtuokliaujančiųjų skaičius, nes žmonės į kaimo turizmo sodybas atvažiuoja švęsti, linksmintis, o ne girtuokliauti ir originalių kaimo sodyboje pagamintų alkoholinių gėrimų tik ragaus, o ne lėbaus. „Jei bijosime, kad puls visi gaminti ir gerti tai, ką pagamins kaimo turizmo sodybos, galiu pasakyti, kad taip tikrai nebus. Tas didžiausias leistinas kiekis nėra didelis. Todėl nežinia, kodėl Lietuva draudimais bando išsiskirti iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, nes dažnoje jų yra leidžiama gaminti nedidelius kiekius vien tik tam, kad būtų išlaikoma tokių alkoholinių gėrimų gamyba kaip kulinarinio paveldo dalis“, – tikino A. Vaitkuvienė.
Beje, naminės degtinės gamybos įteisinimo jau daugelį metų siekia ir Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija (NNDGA). Ši organizacija ne kartą yra pakvietusi šalies visuomenę, specialistus, politikus į disputus, televizijos laidas, įvairius forumus. Antai Seime buvo
Tokį modernų naminukės aparatą Lietuvos žurnalistai matė Austrijos žemės ūkio mokyklojesurengta rezonansinė konferencija, Lietuvos žurnalistams organizuota kelionė į Čekijos ir Austrijos naminės degtinės daryklas bei mokymo įstaigas, kuriose akademiniam jaunimui dėstomi naminės degtindarystės pagrindai. Lietuvos kulinarinio paveldo fondas ir NNDGA inicijavo mokslinius-istorinius tyrimus, kurie nustatė, jog naminė ruginė degtinė yra Lietuvos kulinarijos paveldo produktas. Be to, laboratoriniais tyrimais nustatyta, jog pagal griežtas technologijas pagaminta ruginukė turi mažiau aldehidų ir kitų kenksmingų medžiagų nei standartinė fabrikinė degtinė. Pasak NNDGA asamblėjos pirmininko, „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko, naminukės civilizavimo priešininkai yra nelegalaus spirito ir surogatų verslo užtarėjai, tikėtina, susieti su alkoholio kontrabanda. Tokie Seimo nariai galimai turi savo interesus alkoholio versle ir yra tikri velnio advokatai.
Kitų šalių pavyzdžiu
Parengti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, anot R. Žemaitaičio, paskatino įvairių ES šalių patirtis gaminant ir propaguojant vietinius, liaudiškas tradicijas turinčius gėrimus, nes daugelyje ES šalių leidžiama užsiimti tokių alkoholinių gėrimų gamyba – jų teisės aktuose yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekis. Tokie gėrimai paprastai gaminami, parduodami ir vartojami tik žemės ūkio savininko teritorijoje ir tik tose patalpose, kurios priklauso savininkui. Tokių namudinių gėrimų gamybai ir vartojimui nustatoma atskira tvarka ir parengiami atitinkami reikalavimai. Pasak R. Žemaitaičio, 17 ES šalių narių naminę degtinę laiko įprastu alkoholiniu gėrimu, todėl Lietuva tikrai netaptų išimtimi. Prancūzijoje leidžiama gaminti spiritinius gėrimus sau, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją, Austrijos ūkininkams – iki 51 l naminės degtinės, Belgijoje – bet kiek naminės degtinės visiems piliečiams savo poreikiams, nemokant akcizo. Parlamentaro žiniomis, Čekijoje veikia 520 smulkių slivovicos, 60–80 laipsnių stiprumo palinkos gamybos fabrikėlių – ūkininkai iš savo vaisių ir uogų gali pasigaminti 30 l per metus, mokant lengvatinį akcizą – jo sumokama 220 mln. Eur. Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 l distiliato, sumokėdamas 400 Eur akcizą.
2021-11-17 ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUSRedakcijos nuotraukos
Algimanto SNARSKIO piešinys
Naminė degtinė, Alkoholio kontrolės įstatymas, NNDGA, LMGAGA, Kazys Kazakevičius, Algimantas Snarskis, Ūkininko patarėjas, naminukė, ruginukė