Politikų „dovanėlė“ žemdirbiams

Inicijavo pataisas

Gruodžio pabaigoje valdantieji pasidžiaugė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko, socialdemokrato Lino Jonausko inicijuotos Medžioklės įstatymo pataisos, kuriomis ūkininkams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos bus atlyginama ne tik vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių padaryta žala. Tačiau nutylėjo, kad atsirado reikalavimas, jog medžiojamųjų žvėrių padaryta žala žemės ūkio pasėliams ar sumedėjusiems sodo augalams būtų atlyginama tik tada, kai pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 proc. viso ploto. Nors iki šiol daugiau nei 20 metų žemdirbiai turėjo teisę gauti atlygį už medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytus nuostolius, nepriklausomai nuo pažeisto ploto.

Medžioklės įstatyme atsiradusi nauja nuostata, kaip ir įteisintos kompensacijos už rudųjų lokių bei lūšių eibes, Seime buvo priimta pernai birželio 30 d. Patvirtinus 5 proc. ribą, tikėtina, kompensacijas ūkininkai matytų kaip savo ausis. Tačiau situacija gali pasikeisti, nes KRK pirmininkas B. Ropė pernai registravo minėto teisės akto pataisų projektą, kuriuo atšaukiama nuostata dėl 5 proc. Anot politiko, toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia žemės savininkų ir naudotojų lūkesčius dėl teisingo nuostolių atlyginimo. „Jeigu, tarkime, turi 100 ha, tai laukiniai gyvūnai turi sunaikinti daugiau nei 5 ha, kad gautum kompensaciją. Manau, jog tai labai neteisinga. Juk ir tam pažeistam 5 proc. plotui buvo skiriamos išlaidos žemei įdirbti, pasėliams pasėti, tręšti, prižiūrėti, o rudenį, net ir netekus derliaus, šį plotą reikia sutvarkyti“, – „Ūkininko patarėjui“ akcentavo pataisą inicijavęs politikas.

Įdomios detalės

B. Ropė atskleidė, kad Seime pateikus Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą, reikalavimo dėl 5 proc. nebuvo, jis esą atsirado vėliau. Tai nurodoma ir KRK pirmininko inicijuoto teisės akto pakeitimo projekto aiškinamajame rašte. Ten užsimenama ir apie tai, kad nebuvo pagrįsta, dėl ko įvedamas būtent 5 proc. minimalus pažeidimo dydis. „Iš tikrųjų įdomu tai, kad įstatymo pateikimo ir net svarstymo stadijose sąlygos dėl 5 proc. nebuvo. Ji atsirado tik priimant įstatymą. Atsitiko taip, kad AAK padarė pakeitimą, ir, priimant įstatymą, Seimo nariai pritarė, matyt, nepastebėję nuostatos dėl 5 proc. Kai tai paaiškėjo, teko inicijuoti naują pataisą“, – aiškino parlamentaras.

Seime svarstant KRK pirmininko pateiktą pataisą, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Anot B. Ropės, pernai gruodžio pradžioje parengta Vyriausybės išvada nebuvo palanki žemdirbiams, kurių pasėlius niokoja laukiniai gyvūnai. Tačiau Naujųjų metų išvakarėse Vyriausybė visgi nusprendė, kad naują įstatymo nuostatą dėl 5 proc. reikia atšaukti, nes žvėrių žala pasėliams turi būti atlyginama, nepriklausomai nuo to, kiek pasėlių ar sodo augalų yra pažeista.

Aplinkos ministerija (AM), anksčiau palaikiusi naują kompensacijų ribojimą, pakeitė nuomonę ir motyvavo, jog sudėtinga pagrįsti, kodėl būtent 5 proc. riba laikytina pagrįsta ir proporcinga ir kodėl tokia žalos dalis nepaneigia tipinio ūkio subjekto nuosavybės teisės esmės bei nepažeidžia teisėtų lūkesčių.

„Vyriausybei priėmus palankią išvadą, manau, kad Seime tas įstatymas bus nesunkiai pataisytas“, – įsitikinęs B. Ropė. Parlamentaras sutiko, kad 5 proc. reikalavimas galbūt atsirado gudraujant, mat medžiotojai ne visada nori kompensuoti laukinių gyvūnų padarytą žalą. Kita vertus, žvėrių eibes atlygina ne tik medžiotojai, bet ir valstybė, kompensuodama vilkų, stumbrų padarytą žalą, o šiemet turės atlyginti ir rudųjų lokių bei lūšių padarytus nuostolius.

Koks racionalus balansas?

Derinant B. Ropės inicijuotą teisės akto projektą, savo siūlymus ir motyvus pateikė medžiotojų organizacijų atstovai. Sūduvos medžiotojų sąjunga 2025 m. gruodžio 7 d. rašte pažymėjo, kad visiškai išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos neįmanoma, ir nustatyta iki 5 proc. toleruotina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, pievoms ir sodams riba yra racionalus balansas tarp ūkinės veiklos interesų ir natūralios ekosistemos funkcionavimo poreikių. Tai užtikrina racionalų gyvūnijos populiacijos valdymą.

Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ atkreipė dėmesį, kad visa atsakomybė už žvėrių padarytą žalą negali būti perkeliama subjektui, kuris populiacijų dydžio savarankiškai nekontroliuoja. „Žemės ir miškų savininkai vykdo ūkinę veiklą, kad gautų naudą, t. y. privalo numatyti galimas rizikas ir nuostolius. Be to, ūkinė veikla vykdoma natūraliose laukinių gyvūnų buveinėse, migracijų takuose ir maitinimosi vietose. Taigi žala ūkininkaujant gamtinėje aplinkoje yra neišvengiama ir negali būti sumažinta iki nulio. Atsakomybė turi būti proporcinga žalos atsiradimo įtakai“, – dėstoma rašte. Taip pat pabrėžiama, kad žalos atsiradimą lemia valstybės vykdoma medžioklės reguliavimo politika (medžioklės būdai, terminai), ūkininkavimo intensyvumas bei kultūrų pasirinkimas ir apsaugos priemonių taikymas.

Pripažino klaidą

L. Jonauskas ŪP teigė nebeprisimenantis, kaip įstatyme atsirado 5 proc. reikalavimas. „Faktas, kad pats to nesiūliau, regis, to nedarė ir komiteto nariai, nes atsiminčiau. Greičiausiai tai buvo anksčiau pataisas inicijavusių Seimo narių ar ministerijų siūlymas“, – svarstė AAK pirmininkas. Tačiau jis pripažino, kad, matyt, per skubėjimą buvo padaryta klaida, kurią reikės ištaisyti.

„Man tik keista, kad niekas nesužiūrėjo šio pasiūlymo. Ir kiti Seimo nariai, asocijuotų struktūrų atstovai, kurie dalyvavo komiteto posėdyje, turėtų prisiminti, kaip atsirado ta nuostata. Bet dabar svarbiausia, kad pastebėjome klaidą ir ją taisysime, nes atsiradę tie 5 proc., švelniai tariant, yra nesusipratimas. Turėtų būti kažkokios kitokios vertės ir protinga riba. Aišku, reikia įvertinti mažareikšmiškumą, kad dėl 10 Eur nuostolių nebūtų organizuojamas visos komisijos darbas. Manau, kad rasime protingą sprendimą“, – akcentavo L. Jonauskas.

Liko it musę kandę

Pernai birželio 18 d. vykusiame AAK posėdyje, kai buvo svarstomas Medžioklės įstatymo pataisų projektas, dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovas Juozas Staliūnas. Kauno r. ūkininkas puikiai žino, ką reiškia laukinių gyvūnų eibės pasėliuose, nes kasmet tai patiria savo kailiu. Todėl ir atvyko į Seimą išsakyti LŪS poziciją dėl įpirštos nuostatos, kad žvėrių padarytą žalą reikėtų kompensuoti tik tuomet, jeigu yra pažeista daugiau nei 5 proc. viso ploto.

„Buvau pakviestas į AAK posėdį, bet pasisakyti neteko. LŪS mane delegavo atstovauti, buvo suderinta, kad kalbėsiu ne ilgiau kaip 2 min. Ramiai laukiau, kada apie tai bus diskutuojama ir galėsiu pristatyti ūkininkų argumentus, nepuoliau išsišokti, bet nespėjus nė mirktelėti, buvo prieita svarstyti kitą dienotvarkės klausimą. O jau birželio 30 d. įstatymas buvo priimtas Seime. Mes taip ir likome neišklausyti“, – įstatymų leidyba buvo priblokštas J. Staliūnas.

Kas „prastūmė“?

Ūkininkas teigė nesuprantantis, kaip atsirado būtent 5 proc. riba. Kodėl ne 2, 6 ar 8 proc.? Jo nuomone, tokią nuostatą greičiausiai bus „prastūmę“ medžiotojai, kad nereikėtų atlyginti laukinių gyvūnų padarytos žalos. Jis taip pat stebėjosi, kad dėl planuojamo tokio pokyčio nebuvo diskusijų su žemdirbiais, niekas nesigilino į reikalo esmę.

„Reikėjo paanalizuoti ir išsiaiškinti, kokio dydžio paprastai būna nustatoma žala, juk kiekvienoje savivaldybėje yra komisijos, kurios vertina nuostolius. Daug metų pats nukenčiu, nes šalia mano pasėlių yra komerciniai medžioklės plotai, todėl kviečiuosi komisiją nuostoliams apskaičiuoti. Ten, kur mažesnis laukas (10–20 ha), tai gal tik kartą įvertino, kad pažeisti 6 proc. O kur didesnis, gauni tik už 2 ar 3 proc. ploto, nors žala būna nepalyginamai didesnė. Nustačius net ir 5 proc. ribą, pagal dabartinę žalos apskaičiavimo metodiką beveik niekas negautų kompensacijų, tai absurdiškas dalykas“, – konstatavo LŪS atstovas. Kartu pridūrė, kad reikia tobulinti laukinių gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, nes dabar ji neatspindi realių žemdirbių patiriamų nuostolių.

J. Staliūnas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė problema – laukinių gyvūnų populiacijos gausa. „Jeigu žvėrių skaičius būtų toks, kokį rekomenduoja mokslininkai, nebūtų problemų. O dabar jų kiekis gal 5 ar 8 kartus viršija protingą leistiną normą. Tai – beprotiški skaičiai! Laukiniams gyvūnams reikia maitintis, todėl jie niokoja ir miškus, ir pasėlius. Nėra sudėtinga apskaičiuoti, kiek jiems reikia pašarų, tik niekas nenori to matyti“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

Perkėlė ant ūkininkų pečių?

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius tvirtino, kad jų atstovui AAK nebuvo suteikta galimybė išdėstyti, kuo gresia šiemet įsigaliojusi nauja Medžioklės įstatymo pataisa. „Manau, kad ši nuostata yra naudinga medžiotojams, ir tai labai paprasta paaiškinti. Dalis medžiotojų būrelių savo vadinamąją civilinę atsakomybę nutarė drausti, atsirado draudimo kompanijos, kurios pasiūlė tokią draudimo paslaugą. Bet draudime atsirado 5 proc. frančizė nuo turto vertės, kitaip tariant, medžiotojams reikėtų padengti 5 proc. nuo bendros nuostolio vertės. Matyt, tai ir norėta perkelti ant ūkininkų, kurie nukenčia dėl laukinių gyvūnų daromos žalos, pečių“, – svarstė LŪS vadovas.

Anot jo, akivaizdu, kad tokia naujiena nepriimtina žemdirbiams, todėl buvo kreiptasi į KRK pirmininką. Jis išgirdo ūkininkus ir inicijavo pataisą, kad būtų grąžinta buvusi tvarka. „Iki šiol apskaičiuotos žalos retai kada viršydavo 5 proc. nuo bendro ploto, todėl gali būti, kad dažnu atveju neliktų ir kompensacijų“, – konstatavo R. Juknevičius.

Konflikto šaknys

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.