Seimo rinkimuose ketverių metų kadencijai renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal sąrašus daugiamandatėje apygardoje ir 71 – vienmandatėse apygardose. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų ir viena koalicija. Per 2020 metų rinkimus kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje kėlė 17 partijų, iš jų į Seimą pateko šešios. Šiemet partijos kėlė 15 kandidatų sąrašų, o į Seimą ir vėl pateko šešios.
Daugiamandatėje apygardoje mandatų gauna partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Partijų koalicijoms kartelė siekia 7 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų balsų. Šiemet 7 proc. kartelė buvo aktuali Taikos koalicijai (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija) ir LVŽS, sudariusiai jungtinį sąrašą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 375,8 tūkst. balso teisę turinčių piliečių. Tai yra beveik 82 tūkst. daugiau rinkėjų nei 2020 metais. Šiemet rinkimuose dalyvavo 52,04 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tai penktas aktyvumo rezultatas, renkant Seimą, per visus Nepriklausomybės metus.
Partija, koalicija |
Surinko balsų, proc. |
Iškovojo mandatų |
LSDP |
19,36 proc. |
18 |
TS-LKD |
17,96 proc. |
17 |
Politinė partija „Nemuno aušra“ |
14,99 proc. |
14 |
DSVL |
9,24 proc. |
8 |
Liberalų sąjūdis |
7,70 proc. |
7 |
LVŽS |
7,02 proc. |
6 |
Laisvės partija |
4,50 proc. |
0 |
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) |
3,89 proc. |
0 |
Nacionalinis susivienijimas |
2,87 proc. |
0 |
Lietuvos liaudies partija |
2,64 proc. |
0 |
Taikos koalicija |
2,20 proc. |
0 |
Lietuvos regionų partija |
1,90 proc. |
0 |
Lietuvos žaliųjų partija |
1,68 proc. |
0 |
Tautos ir teisingumo sąjunga |
1,38 proc. |
0 |
Partija „Laisvė ir teisingumas“ |
0,75 proc. |
0 |
Negalutiniais duomenimis, į Seimą po reitingavimo daugiamandatėje apygardoje pateko:
iš LSDP Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas, Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Inga Ruginienė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Julius Sabatauskas, Vytautas Grubliauskas, Giedrius Drukteinis, Saulius Čaplinskas, Orinta Leiputė, Linas Jonauskas, Tadas Prajara, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Linas Balsys;
TS-LKD atstovai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Agnė Bilotaitė, Mindaugas Lingė, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas, Matas Maldeikis, Liudas Mažylis, Audronius Ažubalis, Jurgis Razma, Arūnas Valinskas, Kazys Starkevičius, Vytautas Kernagis, Raimondas Kuodis, Paulė Kuzmickienė;
politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovai Agnė Širinskienė, Daiva Žebelienė, Vytautas Jucius, Robertas Puchovičius, Artūras Skardžius, Aidas Gedvilas, Lina Štukytė-Korsakė, Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Mantas Poškus, Martynas Gedvilas, Petras Dargis, Raimondas Šukys, Dainius Varnas;
DSVL atstovai Saulius Skvernelis, Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius, Lukas Savickas, Jekaterina Rojaka, Virginijus Sinkevičius, Rima Baškienė, Kęstutis Mažeika;
liberalai Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Viktoras Pranckietis, Edita Rudelienė, Arminas Lydeka, Andrius Bagdonas, Vitalijus Gailius;
LVŽS atstovai Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Bronis Ropė, Dainius Gaižauskas, Aušrinė Norkienė.
Preliminariais VRK duomenimis, vienmandatėse apygardose jau yra išrinkti 8 Seimo nariai. Vilniaus 1-ojoje Senamiesčio–Žvėryno apygardoje išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen (Liberalų sąjūdis), surinkusi 44,90 proc. rinkėjų balsų, 3-iojoje Antakalnio apygardoje – Ingrida Šimonytė (TS-LKD, 53,55 proc.), 41-ojoje Kelmės–Šilalės – Remigijus Žemaitaitis („Nemuno aušra“, 46,44 proc.), 43-iojoje Kėdainių – Viktoras Fiodorovas (išsikėlė pats, 41,36 proc.), 46-ojoje Žiemgalos vakarinėje – Vaida Aleknavičienė (LSDP, 39,58 proc.), 56-ojoje Šalčininkų–Vilniaus – Jaroslavas Narkevičius (LLRA-KŠS, 46,75 proc.), 57-ojoje Nemenčinės – Rita Tamašunienė (LLRA-KŠS, 43,34 proc.), 60-ojoje Jonavos – Eugenijus Sabutis (LSDP, 54,39 proc.).
Įsigaliojus Rinkimų kodekso pataisoms, vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Nė vienam kandidatui pirmajame ture nesurinkus penktadalio visų tos apygardos rinkėjų balsų, po dviejų savaičių ten rengiamas pakartotinis balsavimas. Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 27 dieną.
Pirminiais VRK duomenimis, skirtingų partijų kandidatų sąrašų pabaigoje buvę keturi politikai rinkėjų valia reitinguoti ir išrinkti į parlamentą. Bene įspūdingiausią šuolį padarė buvęs kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė. Jis LVŽS sąraše buvo įrašytas 141-uoju numeriu. Pirminiais duomenimis, daugiau kaip 31 tūkst. rinkėjų jam atidavus pirmumo balsą, I. Vėgėlė pakilo į antrąją vietą ir užsitikrino vietą parlamente. Manoma, kad jei I. Vėgėlei „valstiečiai“ būtų suteikę daugiau eterio rinkimų maratone, jiems rezultatai būtų buvę žymiai geresni. Šiuokart I. Vėgėlės elektorato dalis parėmė „Nemuno aušrą“ ir socdemus bei Saulių Skvernelį.
Pagal konservatorių sąrašą į Seimą išrinktas premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis, jis iš 107-os vietos sąraše pakilo į 17-ą. DSVL sąraše paskutiniu 141 numeriu kandidatavęs europarlamentaras Virginijus Sinkevičius išreitinguotas į šeštą vietą.
LSDP sąraše Linas Balsys rinkėjų valia iš 140-os pakilo į 19-ą vietą.
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad be 18 daugiamandatėje apygardoje iškovotų mandatų, jie turi ir dar du, laimėtus vienmandatėse apygardose, o į antrąjį rinkimų turą pateko 35 socialdemokratų kandidatai. Todėl yra tikimybė, kad mandatų skaičius bus didesnis. Todėl geriausia, jei valdančioji koalicija būtų sudaryta iš trijų partijų – LSDP, DSVL ir LVŽS arba „Nemuno aušros“. Dėl to esą su DSVL lyderiu S. Skverneliu jau yra sutarta dar rinkimų naktį, o su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu kalbėta dar prieš rinkimus. V. Blinkevičiūtė vylėsi, kad pakankamai daug socialdemokratų ir „valstiečių“ bei „demokratų“ laimės antrajame rinkimų ture, o to užteks sudaryti valdančiąją daugumą. Tačiau LSDP pirmininkė neatmetė, kad galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją ir su Liberalų sąjūdžiu, jei pritrūktų mandatų.
Pirmajame ture 8 mandatus iškovojusios DSVL lyderis S. Skvernelis kol kas gan skeptiškai vertina galimą bendradarbiavimą su LVŽS. „Nematau problemų bendrauti su V. Blinkevičiūte, tai mes nuosekliai ir darėme. Valstiečiai turėtų pirmiausia spręsti savo problemas, kurios kilo po tokio netikėtai menko rezultato. Pareiškimai, kurie buvo išsakyti apie pokyčius jų partijoje, galbūt ir būtų sveiki. Tada kalbėjimas būtų lengvesnis. Tik reikia suprasti, kad niekas iš kitų politinių partijų ultimatumų ir nurodymų kitiems kelti negali. Tai elementari politinė kultūra“, – aiškino S. Skvernelis, tikindamas, kad laikas, kai „valstiečiai“ galėjo diktuoti sąlygas, jau praėjo. Todėl, jo nuomone, koalicija su socialdemokratais ir liberalais būtų daug stabilesnė.
„Kol kas tik kalbame apie koaliciją, turime laukti antrojo rinkimų turo rezultatų, nes padaryta dar tik pusė darbo“, – kalbėjo S. Skvernelis. Jo teigimu, koalicijos ašis bus socialdemokratai, todėl jie ir spręs, ką kvies į koaliciją.
Antrąja Seimo rinkimuose likusios TS-LKD rinkimų sąrašo vedlė I. Šimonytė spaudos konferencijoje teigė, kad 18 iškovotų mandatų daugiamandatėje apygardoje yra kur kas daugiau, nei partijai prognozavo konkurentai. Dar vieną mandatą iškovojo ji pati, laimėjusi rinkimus vienmandatėje apygardoje. Be to, dar 32 kandidatai kovos vienmandatėse apygardose antrajame ture. Todėl ir konservatoriai nepraranda vilčių vėl formuoti Vyriausybę.
„Esame ankstyvoje stadijoje, kad galėtume pasakyti, kieno iniciatyva bus pirma formuojant būsimą koaliciją. Tai gali būti socialdemokratai, bet gali būti ir TS-LKD, priklausomai nuo to, kaip susiklostys rezultatai vienmandatėse apygardose“, – per spaudos konferenciją dėstė I. Šimonytė.
„Žinau, kad visąlaik mėgstama po rinkimų šaipytis, kad visi skelbia, jog laimėjo. Tikrai nieko panašaus skelbti nematau pagrindo. Bet taip pat nematau pagrindo skelbti ir kokio nors pralaimėjimo. Reikės dvi savaites kantriai ir atkakliai dirbti, kad galutinis rezultatas būtų kaip įmanoma maksimaliai geras“, – kalbėjo politikė.
„Kaip visada Seime yra ta trijų kūnų problema. Vienmandačių per pirmą turą rezultatai žinomi aštuonių. Visos kitos atviros ir ne vienoje dešimtyje vienmandačių mūsų kandidatai išėję į antrąjį turą ir daugelyje jų pirmauja. Žinoma, kad po antrojo turo ta dėlionė matysis aiškiau“, – teigė I. Šimonytė.
Trečiąją vietą pirmajame Seimo rinkimų ture užėmusios partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad balsavimo rezultatai viršijo lūkesčius. „Bet kokiu atveju, aš manau, kad mes padarėme stebuklą, neįtikėtiną dalyką. O 15 proc. – tai yra nuostabus rezultatas, vienas fantastiškiausių rezultatų mano, kaip politiko, karjeroje“, – per spaudos konferenciją kalbėjo R. Žemaitaitis.
Remdamasis partijos atliktomis apklausomis, R. Žemaitaitis teigė, kad „Nemuno aušrai“ pavyko pritraukti naujų, anksčiau per rinkimus nebalsavusių žmonių balsų, Klaipėdoje perimti dalį Liberalų sąjūdžio balsų.
„Nemuno aušros“ lyderis teigė, kad antradienio vakarą partijos valdyba spręs, ką remti vienmandatėse apygardose per antrąjį Seimo rinkimų turą. Ir pakartojo, kad, remiantis dabartiniais rezultatais, socialdemokratams, „valstiečiams“ ir demokratams trūksta balsų valdančiajai koalicijai sudaryti. „Aš nelabai suprantu skaičių centro-kairėje. Nebent jie kažkur turi kiškių kepurėje prisidėję. Jeigu V. Blinkevičiūtė turi daug kiškių prisidėjusi, tai aš norėčiau pamatyti tuos skaičius“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
BNS, ŪP informacija