Pomidorų grybinės ir bakterinės ligos (1)

Karštėjant vasaroms, vis aktualesnės tampa pomidorų grybinės ir bakterinės ligos.

Elena SURVILIENĖ

^{Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija}

DĖMĖTLIGĖ

Tenka matyti įvairių dėmių ant lapų. Iš pradžių gausiau jų būna ant apatinių, o vėliau – ir ant viršutinių lapų. Visos dėmėtligės atsiranda, kai keletą valandų lapai būna sudrėkę ar nuolat drėkinama. Vieną tokių dėmėtligių sukelia grybas Corynespora cassiicola. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos spalvos įvairaus dydžio, dažniau ovalių dėmių su ryškiu apvadu ir koncentriškai išdėstytais apskritimais centre.

Įvairaus dydžio dėmės su ryškiu apvadu ir koncentriškai išdėstytais apskritimais centre – dažnas dėmėtligių požymis (grybas Corynespora cassiicola) 

 ALTERNARIOZĖ

Labai panašios yra ir kitos ligos – alternariozės (sukėlėjas grybas Alternaria solani) – dėmės, todėl dėl šio panašumo jas be laboratorinių tyrimų sunku ir atskirti. Alternariozės pradžią dažniausiai žymi apatiniai lapai, ant kurių atsiranda įvairios formos rudų, taip pat koncentriškai rievėtų 0,5–1,0 cm skersmens dėmių. Joms susiliejus, lapai džiūsta, pats augalas silpsta, užsimezga mažiau ir smulkesnių vaisių. Palankiomis ligai plisti sąlygomis, kai oro temperatūra 25–30 °C, o drėgmė būna didelė, pomidorų vaisiai pūva juoduoju puviniu. Dėmių su rudai juodomis grybo micelio ir konidijų apnašomis atsiranda prie pat vaiskočio.

Abiejų ligų požymių galima aptikti ir ant stiebų. Pažeidimai ant stiebo pasireiškia tamsiomis pailgos formos dėmėmis su būdingais koncentriškais ratais.

Alternariozės požymiai ant pomidorų – įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos 0,5–1cm skersmens dėmės, plintančios nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos, kurios labai sugadina jų išvaizdą.   

Ne veltui raginama laiku nuskabyti apatinius lapus, kad būtų geresnė oro cirkuliacija, vėdinimas. Nuo dirvos kylanti drėgmė niekur nedingsta, rasos lašeliai pakimba ant augalo lapų, stiebų, vaisių – taip ir atsiranda perteklinė drėgmė, kuri labai palanki tiek grybinėms, tiek bakterinėms ligoms plisti.

KEKERINIS PUVINYS

Dėl blogo vėdinimo šiltnamyje pomidorai dažnai suserga kekeriniu, kitaip vadinamu pilkuoju puviniu (sukėlėjas grybas Botrytis cinerea). Išskirtinis šios ligos požymis– pažeidimo vietose audiniai pasidengia puriu, dulkančiu pilkšvu pelėsiniu apnašu, kuriame gausu grybo sporų. Nuo mažiausio judesio sporos išplinta ore, apkrėsdamos kitas augalo dalis. Pažeistose augalo dalyse galima aptikti ir specifinių grybo darinių – skleročių, kurie patekę į dirvą ją užkrečia.

Liga gali apimti visas antžemines pomidoro dalis – lapus, lapkotį, vaisius, stiebą. Ant lapų, dažniausiai viršutinėje dalyje, atsiranda vandeninga trikampė dėmė, kuri po kelių dienų pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu.

Ant apkrėstų vaisių atsiranda rudų ar juodų nekrotinių dėmių, kurios taip pat pasidengia pilku dulkančiu apnašu. Kai sporos patenka ant dar nesubrendusių vaisių, ant jų atsiranda vadinamųjų vaiduokliškų dėmių (jos apskritos, 0,5 cm diametro), nuo kurių nukenčia prekinė pomidorų išvaizda. Dėl pažeistų žiedų taip pat sumažėja derlius.

 Paprastai grybas B. cinerea puola mechaniškai pažeistas augalo dalis – atžalų, lapų šalinimo, rišamų priemonių įtrintas vietas. Pažeidus stiebą, sutrinka transpiracija bei mityba, virš pažeidimo vietos augalas vysta, audiniai numiršta.

 STIEBO PUVINYS

Kitas grybas Sclerotinia sclerotiorum pomidorams yra pavojingas, nes dažniausiai sukelia stiebo puvinį. Augalo dalis virš pažeistos vietos vysta ir supūva. Pažeistame stiebe matyti vatos pavidalo apnašų, o tose apnašose bei pažeisto stiebo viduje nesunku pamatyti juodus grybo skleročius. Ligai plisti didžiausią įtaką turi padidėjęs santykinis oro drėgnis, žema temperatūra, blogas vėdinimas.

Pūvančio pomidoro ir pažeisto stiebo sutrūnijusiuose audiniuose gausu grybo Sclerotinia sclerotiorum skleročių, kuriais užkrečiama dirva.

RUDOJI DĖMĖTLIGĖ

Nuo rudosios dėmėtligės (dar vadinamos kladosporioze), kurią sukelia grybas Fulvia fulva (sinonimas Cladosporium fulvum), apsisaugoti galima auginant šiai ligai atsparių veislių pomidorus. Ant sėklų pakelių ieškokite užrašų: C2, C5, Cf 1-5, Ff – sėklų kompanijos gali naudoti skirtingus ligų žymėjimus. Tokie užrašai reiškia, kad šie pomidorai bus atsparūs kladosporiozei.

 Jeigu pomidorai susirgo šia liga, jų viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir ruduojančių, 0,5–1,0 cm skersmens apskritų dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro iš pradžių šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios lyg aksomas apnašos. Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Sergančių augalų derlius mažėja, vaisiai noksta lėtai. Infekcijai plisti palankios sąlygos, kai santykinis oro drėgnis yra 80 proc., o temperatūra 10–27 °C (optimali – 22 °C).

BAKTERINĖ DĖMĖTLIGĖ

Dar viena dėmėtligė, bet jos sukėlėjas nebe grybai, o bakterijos, – pomidorų bakterinė dėmėtligė (sukėlėjas bakterija Pseudomonas syringae pv. tomato).

Požymių pirmiausia ieškokite ant apatinių lapų – čia atsiranda vandeningų, gelsvai rudų, vėliau tamsėjančių, netaisyklingų, nedidelių (iki 3 mm skersmens) dėmelių su iškilusiu viduriu. Aplink jas susidaro gelsvai žalsvas apvadas. Ligai plintant dėmių vis daugėja ir ant viršutinių lapų. Labai išplitus ligai, siauros pailgos formos, tamsiai žalių, palaipsniui ruduojančių dėmių atsiranda ant lapkočių ir stiebų.

Bakterinė dėmėtligė neaplenkia ir vaisių: jų paviršiuje atsiranda smulkių, 0,5–1,5 mm dydžio, juodų, šiek tiek iškilusių dėmelių nelygiu paviršiumi, dažnai su tamsiai žaliu apvadu. Jei infekcija ankstyva, masiškai byra žiedai ir nesubrendę vaisiai. Bakterijoms patekus į visiškai išsiskleidusius žiedus, jie būna sterilūs, vaisiai neužsimezga. Bakterijos labai greitai plinta esant vėsiems ir drėgniems orams.

Pagrindinis infekcijos šaltinis – užsikrėtusios sėklos. Į augalą bakterijos įsiskverbia per vabzdžių ar kt. būdu padarytas žaizdeles, nulūžusius plaukelius, lapų žioteles. Pirmi ligos požymiai gali pasireikšti jau po 5–6 dienų nuo užsikrėtimo.