Praėjęs birželis pagal hidrometeorologus

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,1°C (teigiama 1,2° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 15,9–16,5°C (teigiama 1,0° anomalija), šilčiausia – Tauragės, Ventės ir Jonavos apylinkėse, 17,6–17,8°C (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 0,6–1,7° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,8–31,0°C. 8, 15–17 ir 21 dienomis vietomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis. Žemiausia -1,3... 7,3°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 21 d. Kybartuose, 31,0°C, žemiausia – 3 d. Skuode, -1,3°C.

Daugiausiai kritulių teko Joniškiui

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 44,2 mm (0,6 SKN – standartinės klimato normos), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: mažiausiai kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams ir Telšių apylinkėms 9–25 mm (0,1–0,4 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 25–50 mm kritulių (0,4–0,9 SKN), pietiniuose rajonuose, šiauriniame pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje kritulių buvo 50–101 mm (0,8–1,3 SKN).

Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Joniškyje (100,7 mm), mažiausiai – Utenoje (9,1 mm). Joniškyje 18 d. registruotas stichinis lietus – 65,2 mm per 12 val., 17–19, 27–29 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai.

Meteorologinės vasaros pradžia

Meteorologinės vasaros arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15°C, pradžia šiauriniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fiksuota birželio 12–13 d., t. y. apie 5 d. vėliau lyginant su SKN.

Šalnos nesitraukė ir prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 3–5 d. ore, o birželio 1–7 d., 1–12 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1°C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5°C. Kadangi aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Pažymėta sausros ženklu

Sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys per pirmą dešimtadienį buvo fiksuota dalyje Vakarų Lietuvos – Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio r. savivaldybių bei Palangos m. savivaldybės teritorijoje. O sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys buvo fiksuojamas didesnėje Vakarų Lietuvos dalyje.

Antrojo dešimtadienio pradžioje stichinė sausra buvo fiksuojama jau ir visoje Neringos sav. teritorijoje. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miestuose, Neringos sav. ir dalyje Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų ir Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybių teritorijose. Pavojinga sausra fiksuota Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje.

Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausra nesitraukė iš Vakarinės šalies dalies bei plėtėsi į Šiaurės rytinę šalies dalį. Dėl gausesnių kritulių, stichinė sausra mėnesio pabaigoje baigėsi pajūrio zonoje, tačiau toliau buvo fiksuojama Mažeikių, Telšių, Plungės, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos rajonų bei Šiaulių (miesto ir rajono) savivaldybėse, o pavojinga sausra – šiaurės rytinėje šalies dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23°C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14°C (Šilutėje iki 9°C), aukščiausia kilo iki 27–34°C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–16°C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29°C.

Fiksuota hidrologinė sausra

Birželio mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–57 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 2–25 cm aukštesnis už jį. Visoje Lietuvoje nuo gegužės 21 d. stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus).

Birželio 15 d. hidrologinė sausra buvo stebima 20 vandens matavimo stočių (VMS), 18 VMS vandens lygiai artimi sausrai. Tačiau, sulaukus lietaus, jau mėnesio paskutinę dieną hidrologinė sausra buvo stebima 14 VMS, 16 VMS vandens lygiai artimi sausrai.

Nauji birželio mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 4 cm (buvęs 8 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 14 cm (buvęs 17 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 81 cm (buvęs 82 cm), Kražantėje ties Pluskiais -6 cm (buvęs -5 cm).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 14 ir 16 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–22,5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 18,2–20,4°C.

LHMT informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.