Praėjusį šildymo sezoną biokuro kaina krito 40 proc., šilumos – beveik 20 proc.

Vidutinė biokuro kaina Lietuvoje praėjusį sezoną 2023/2024 m., palyginus su 2022/2023 m. sezonu, sumažėjo 40 proc. – nuo 38,9 eurų už MWh iki 23,58 eurų už MWh. Biokuro kainos mažėjimas lėmė ir šilumos kainos kritimą: vidutinė šilumos kaina per metus sumažėjo 16 proc. – nuo 86,83 eurų už MWh iki 72,83 eurų už MWh.

„Biokuro rinka pastaruosius du metus buvo itin permaininga ir pastarąjį 40 proc. kainų kritimą iš esmės lėmė 66 proc. kilimas 2022 m. sezonu. Prieš metus besiruošiant šildymo sezonui biokuro pardavėjai buvo optimistiškai nusiteikusi ir tikėdamasi gero uždarbio pasiruošė didelį žaliavos kiekį. Didžioji dalis rinkos dalyvių mąstė panašiai, atsirado visiems ekonominiams burbulams būdingas visų dalyvių intertiškumas. Rinkai stabilizuojantis pasimatė, jog paruoštas biokuro kiekis yra per didelis, prasidėjo didelis kainų mažėjimas. Prie to prisidėjo ir baldų pramonė, kuriai sulėtėjus, biokuro rinkos dalyviams nereikėjo konkuruoti dėl žaliavos didinant jos kainas“, – sako Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas.

Esant normalioms rinkos sąlygoms pagrindinis biokuro kainą nulemiantys veiksnys, anot V. Jonučio, yra malkinės medienos kaina. Visose trijose Baltijos šalyse praėjusį šildymo sezoną tolygiai mažėjo tiek jos, tiek biokuro kaina.

Biokuro ir šilumos kaina rinkoje įprastai koreliuoja – šilumos kaina mažėja maždaug puse tiek, kiek mažėja biokuro kaina. Šilumos kainos praėjusį šildymo sezoną grįžo į prieškarinio periodo lygį. Tai – geras pavyzdys, kaip rinka sugeba atsistatyti po patirto pasiūlos šoko, kai dėl ES sankcijų sustojo biokuro importas iš trečiųjų šalių. 

Praėjusiais metais vidutinė biokuro kaina siekė 23,58 euro už MWh, tad, anot V. Jonučio, tikėtina, kad už maždaug tokią kainą šiais metais turėtų būtų pradėti formuoti ilgalaikiai sandoriai biržoje. Tai gera naujiena dėl ateinančio sezono, nes kaina yra maždaug trečdaliu mažesnė nei pernai.

Latvijoje ir Estijoje fiksuotos panašios biokuro kainų mažėjimo tendencijos. Abiejose šalyse taip pat mažėjo ir galutinė šilumos kaina vartotojams. Palyginus su 2022-2023 m. sezonu, Latvijoje biokuras pigo 31 proc. (iki 26,34 eurų už MWh), o Estijoje 26 proc. (iki 20,95 eurų už MWh). Latvijoje šiluma galutiniams vartotojams pigo apie 30 proc. (iki 89 eurų už MWh), Estijoje – 9 proc. (iki 87,09 eurų už MWh). Skirtinga biokuro kainos pokyčio įtaka galutinei šilumos kainai skirtingose šalyse priklauso nuo įvairių niuansų, pavyzdžiui, dujų sunaudojimo gaminant šilumą, rinkos reguliavimo ypatumų.

Partnerio informacija

123rf nuotr.