Kuri vieta tenka Lietuvai ir žemės ūkio sektoriui „Coface“ TOP-500?

Į TOP–500 sąrašą „Coface“ įtraukė įmones, kurių apyvarta pernai viršijo 300 mln. eurų, taip pat atsižvelgta į pluoštą kitų rodiklių: grynąjį pelną, darbuotojų skaičių ir kt. Į reitinguojamų įmonių sąrašą neįtraukti finansinių paslaugų teikėjai ir pan. veiklos įmonės.

Nepaisant aukštos infliacijos, mažėjančios paklausos ir geopolitinio neapibrėžtumo, šių metų „Coface VRE TOP-500“ rodo stebėtiną didžiausių regiono įmonių atsparumą, pabrėžiama pristatant tyrimą.

Pasak „Coface“ ekspertų, 2023-ieji verslui buvo kupini precedento neturinčių ekonominių iššūkių. Bendras augimas buvo lėčiausias per visą šimtmetį (+0,7 proc.). Po kelerius metus trukusios sudėtingos verslo aplinkos įmonės susidūrė su dar didesniais iššūkiais – keblų derinį sudarė mažėjanti vidaus ir išorės paklausa, aukšta infliacija, augančios sąnaudos, geopolitinė įtampa. Ši tendencija išliko ir šiais metais, nors vidaus paklausa didžiąja dalimi atsigavo, o infliacija sumažėjo.

Šių metų reitinge dominuoja Lenkija. Nepralenkiama lyderė išlieka „PKN Orlen“, 34 proc. padidinusi apyvartos augimą. Po šios kompanijos rikiuojasi Čekijos „ŠkodaAuto“ (2 vieta), tarptautinė naftos ir dujų įmonė „MOL Hungary“ (3 vieta), mažmeninės prekybos įmonė „Jeronimo Polska“ (4 vieta), Lenkijos energetikos įmonė „PGE“(5 vieta) ir Vengrijos „MVM Energetika“ (6 vieta).

Lietuvai tenka septintoji vieta

Lietuvai šiame regione tenka septintoji vieta, tai lėmė į TOP-500 įtrauktų biržinių įmonių skaičius – 21. Tai viena bendrove mažiau nei praėjusių metų „Coface" sudarytame regiono verslo įmonių TOP-500. 

Tarp 500 didžiausių regiono įmonių Lietuvos bendrovės prasideda nuo antrojo dvidešimtuko. „Coface“ reitinge aukščiausią vietą užima „Vilniaus prekyba“ (17 vieta). Nedaug atsilieka Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ (21 vieta) bei MAXIMA Grupė (29 vieta).

„Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento vadovas Mindaugas Valskys teigia, kad, priešingai nei pernai, šiemet savo pozicijas reitinge daugiausiai prarado su energetika ir kuro prekyba susijusios bendrovės.

„Kaip ir buvo prognozuota pernai, labiausiai apyvartos mažėjo įmonėse, susijusiose su energijos tiekimu ir jos ištekliais. Didelės įtakos tam turėjo pasaulinis žaliavų kainų svyravimas po 2022 metais patirto šoko, kurį labiausiai paveikė Rusijos vykdomas karas Ukrainoje. (...) Minėtų įmonių apyvarta tiesiog nukrito į normalų“ lygį“, – pranešime teigė M. Valskys.

„Vis dėlto žaliavų kainų ir atitinkamai įmonių sąnaudų padidėjimas 2022 metais lėmė augančias produktų kainas visus praėjusius metus, todėl matėme mažmeninės prekybos įmonių apyvartos augimą“, – pridūrė jis.

Reitinge gerokai nukrito valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ (iš 46 į 108 vietą) bei jos valdoma „Ignitis“ (iš 80 į 190), vieną didžiausių degalinių tinklų valdanti „Viada” (iš 248 į 277), žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Akola Group“ (iš 156 į 157), Lietuvos krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ valdytoja „Willgrow“ (iš 149 į 176), koncernas „Achemos grupė“ (iš 130 į 310) bei Vilniaus biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (iš 207 į 429).

Tuo metu 11 bendrovių pakilo, o trys įmonės – net daugiau kaip šimtu pozicijų: vaistines „Eurovaistinė“ valdanti „Euroaphoteca“ (iš 315 į 197), žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos įmonė „Linas Agro“ (iš 379 į 276) ir degalinių tinklo valdytoja „Circle K Lietuva“ (iš 393 į 282).

Dvi bendrovės į sąrašą šiemet pateko pirmą kartą – „Kesko Senukai Lithuania“ (269 vieta), kuri anksčiau nepatekdavo dėl laiku nepateikiamos finansinės informacijos, bei „Norfos mažmena“ (453 vieta).

Vis dėlto, šiais metais 500-tuke nebeliko Vilniaus logistikos bendrovės „Ewervest“, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ bei Klaipėdos PET žaliavos gamintojos „Neo Group“.

Latviškų bendrovių sąraše liko tiek pat – penkios, estiškų – sumažėjo nuo 13 iki 9.

Sektorių reitingas: agromaisto sektorius išlieka svarbus

Trys pagrindiniai sektoriai, kuriems atstovauja didžiausios VRE įmonės, ir toliau sudaro svarią visų 500 verslo įmonių generuojamų pajamų dalį – beveik 59 proc.

Tačiau pirmaujančių sektorių grupės eiliškumas šiek tiek pasikeitė. Po 3 metų pertraukos lyderio poziciją susigrąžino automobilių ir transporto sektorius (90 įmonių). Šio sektoriaus apyvarta padidėjo 16,8 proc., o grynasis pelnas - +40,8 proc. Pokytį lėmė po kovido pandemijos padidėję automobilių pardavimai. Antroji vieta tenka naftos ir dujų sektoriui. Trečioji – komunalinėms paslaugoms ir viešosioms paslaugoms.

Tuo tarpu žemės ūkio ir maisto sektoriaus pozicija išliko ta pati. Jam tenka šeštoji vieta. Prie to prisidėjo 50 įmonių. Jų apyvarta padidėjo 3,7 proc., grynasis pelnas – 2 proc.

Didžiausios šio sektoriaus įmonės veikia Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Pirmojo ryškumo žvaigždė čia Lenkijos MASPEX HOLDING S.A. (TOP-500 užima 64 vietą, 2023 m. apyvarta siekė 3446 mln. Eur).

Parengė Irma Dubovičienė, su BNS