Praėjusią savaitę toliau pigo gamtinės dujos ir nafta, elektros kaina išliko mažesnė nei ankstesniais metais

Didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę sumažėjo: dujų kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 2,1 proc. – iki 33,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 4–8 d.) jis buvo 34,3 Eur/MWh.

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 37,9 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu dujos vidutiniškai kainavo 32,8 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 30–33 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 51,4 proc., prieš savaitę buvo 50,9 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 68,9 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 73,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 71,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 89,0 procentus.

Rugpjūčio 11–15 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 403,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 421,3 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 349,3 GWh (ankstesnę savaitę – 402,0 GWh), iš Lenkijos buvo gauta 8,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę gamtinių dujų nebuvo gauta).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,6 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,3 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugpjūčio 11–15 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5,1 proc., suvartota 77,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 73,3 GWh).

Prognozuojama, kad nors iki 2030 metų pasaulinėje rinkoje prognozuojamas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) perteklius, lemiantis mažesnes kainas, tai vis tiek greičiausiai neatgaivins pramoninio dujų vartojimo Europos Sąjungoje. Pagrindinė priežastis – net ir atpigusios dujos išliks gerokai brangesnės už atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie vis plačiau naudojami tiek elektros gamybai, tiek šildymui. Taip pat ES tęsiasi sparti elektrifikacija, mažinanti dujų poreikį buitiniame ir energetikos sektoriuose. Analitikų teigimu, ES rinka tiesiog negalės absorbuoti viso laukiamo SGD pertekliaus, kuris sieks apie 100 milijonų tonų (136 mlrd. kubinių metrų) per metus. Pramoninis vartojimas, smarkiai sumažėjęs po 2022 m. kainų šuolio, greičiausiai nebeatsistatys, o bendra dujų paklausa ES, prognozuojama, iki 2030 m. sumažės nuo 404 mlrd. iki 302 mlrd. kubinių metrų.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 117 proc. – iki 81,2 Eur/MWh. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 105,6 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 116,2 Eur/MWh.

Rugpjūčio 11–17 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos padidėjo 117 proc. – nuo 37,5 Eur/MWh iki 81,2 Eur/MWh, Estijoje – 135 proc. – nuo 31,4 Eur/MWh iki 73,8 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje didėjo 223 proc. – nuo 23,1 Eur/MWh iki 74,5 Eur/MWh, Suomijoje elektra brango 236 proc. – nuo 15,0 Eur/MWh iki 50,5 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kaina padidėjo 37 proc. – nuo 59,7 Eur/MWh iki 81,8 Eur/MWh, Lenkijoje – 4 proc. – nuo 81,7 Eur/MWh iki 85,2 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 11–17 d., palyginus su ankstesne savaite, dėl ilgo šventinio savaitgalio, sumažėjo 8,7 proc. – iki 182,0 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 158,6 GWh, arba 24,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 87 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos, Švedijos bei Lenkijos.

Nors dėl ilgojo savaitgalio elektros poreikis Lietuvoje buvo mažesnis, savaitės viduryje ženkliai sumažėjusi vėjo energijos gamyba lėmė elektros kainų augimą. Prie kainų kilimo taip pat prisidėjo tai, kad Lietuvą ne visada galėjo pasiekti pigi elektra iš šiaurės Švedijos dėl ribotai prieinamų jungčių arba jų techninės priežiūros.

Daugiausia elektros per praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 58,7 GWh elektros energijos – tai 32,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 44,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 53,3 GWh elektros energijos, arba 9,2 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 53,8 GWh elektros – tai 18,0 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 45,6 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 10,1 proc. mažiau elektros energijos – 48,4 GWh.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,6 GWh – tai 27,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,8 GWh, tačiau 10,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 19,6 GWh.

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 24,5 GWh – tai 29,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 18,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,3 GWh, arba 17,1 proc. mažiau nei šiemet.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 66,2 USD/bbl – tai 1,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 67,3 USD/bbl.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad jau paskutinį šių metų ketvirtį pasaulinė naftos rinka susidurs su dideliu pasiūlos pertekliumi, nes didėjanti gavyba, kuriai vadovauja Saudo Arabija, ima lenkti silpnėjančią paklausą. Agentūra šeštą mėnesį iš eilės sumažino pasaulinės paklausos augimo prognozę ir dabar numato, kad šiemet ji sieks vos 680 000 barelių per dieną – tai lėčiausias tempas nuo 2009 metų, neskaitant pandemijos nuosmukio. Paklausos augimą ypač lėtina geopolitinis neapibrėžtumas ir JAV prekybos karų grėsmė tokioms šalims kaip Kinija, Indija ir Brazilija. Tuo pat metu prognozuojama, kad pasiūla šiemet išaugs net 2,5 mln. barelių per dieną. Dėl šio disbalanso, anot IEA, nuo rudens susidarys apie 2 mln. barelių per dieną siekiantis perteklius, kuris, tikėtina, išliks ir 2026 metais, darydamas spaudimą naftos kainoms.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 81,2 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 84,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėliau tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–67 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,1–1,2 procento, išskyrus Estiją, kur kainos išaugo 0,2 procento. 2025 m. rugpjūčio 11 d., palyginti su rugpjūčio 4 d., dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,1–2,0 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,10 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., o dyzelino – 3,4 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 17,41 Eur/MWh, ji padidėjo 4,1 proc., lyginant su ankstesne savaite (16,73 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,70 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 19,85 Eur/MWh.

LEA informacija