Praėjusios savaitės elektros kaina – mažiausia nuo 2024 m. pavasario

Birželio 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 41 proc. nuo 63 Eur / MWh iki 37 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati 37 Eur/MWh, o Estijoje – 31 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę orai buvo itin palankūs elektros gamybai:  saulės elektrinių gamyba išliko stabili, o vėjo elektrinės gamybą padidino dar beveik ketvirtadaliu, ji pasiekė 102 GWh,  pusę visos šalyje pagamintos elektros energijos kiekio. Antrą šeštadienį iš eilės buvo pasiektas mažiausios valandinės kainos rekordas nuo 2023 metų liepos, kai praėjusią savaitę šeštadienį 14 val. elektros kaina nukrito iki -22,7 Eur / MWh, o savaitę anksčiau šeštadienį 15 val. buvo vienu euru aukštesnė (-21,7 Eur / MWh). Prie mažesnių elektros kainų Baltijos šalyse prisidėjo ir po pusmetį trukusių remonto darbų pradėjusi veikti „Estlink 2“ jungtis. Vėl praėjus veikti jungčiai, elektros prekybos pralaidumai tarp Suomijos ir Estijos padidėjo nuo 350 MW iki 1000 MW “, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos ekspertas Andrius Maneikis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 203 GWh iki 199 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 103 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 204 GWh elektros energijos, tai yra 10 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 187 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 24 proc. nuo 82 GWh iki 102 GWh. Saulės jėgainių generacija išliko stabili – 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 21 proc. nuo 12 GWh iki 10 GWh. Hidroelektrinės pagamino 20 GWh, o kitos elektrinės gamino 8 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 32 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų. 

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 6 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 12 proc. nuo 100 GWh iki 77 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 23 proc. nuo 52 GWh iki 64 GWh. 40 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 32 proc. į Skandinaviją, o likę 28 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 76 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 18 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.

„Litgrid“ informacija