Vakar, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo keliamas klausimas: kas yra nuveikta, kad Lietuvos kiaulininkystės sektorius nebūtų skandinamas iš kitų šalių plūstančia pigesne kiauliena. Ir vėl paaiškėjo, kad konkrečių, augintojus guodžiančių atsakymų kol kas nėra. Lietuva neturi jokių ginklų apsiginti nuo dempinginės ES kiaulienos.
Konkretumo nedaug
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) kol kas nepavyko pralaužti ledų, nors ji aktyviai demonstruoja pastangas, kone kasdien pasirodo lūkestinga informacija ministerijos interneto svetainėje.
Viceministras Paulius Lukševičius ir ŽŪM Finansų departamento direktorė Regina Mininienė šiame posėdyje iš esmės pakartojo tai, ką ir prieš savaitę: kad nutarta kurti naują paramos priemonę ir kad ji rengiama, o kitą savaitę ketinama ją pateikti derinti Konkurencijos tarybai (KT). Realiai reikia kalbėti apie paramą kiaulininkystei jau ateinančiais metais, sausio pabaigoje–vasarį. Taip pat ŽŪM atstovai teigė, kad planuojamos lengvatinės paskolos, tačiau čia koją kiša COVID-19 (įmonės ėmė daug paskolų), reikės atlikti rinkos nepakankamumo tyrimą, tuomet rengti schemą ir ją derinti su Europos Komisija (EK), tai vėlgi užtruks keletą mėnesių.
Seimo komitete išsakyta nuomonė, kad ministerijos judesiai galėtų būtų spartesni nei dabar, einant pagal visus procedūrinius žingsnius, kai dvi savaitės sugaištamos vien tik raštui į KT „suvaikščioti“, reikėtų jungti „aukštesnę pavarą“. Būtų tragedija, jei kovo mėnesiui išaušus, parama sektoriui vis dar nebūtų pasiekiama. Viceministras P. Lukševičius atmeta tokius nuogąstavimus: nuolat kalbama su atašė Briuselyje, „pavara“ iš karto būsianti įjungta.
Perspėja: tai nėra dempingas
Bendrovės „Vyturys“ vadovas Valdemaras Sadaunykas emocingai tvirtino, kad problemos yra sisteminės: jau prieš dvejus metus jie siekė atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į tai, kad kriziniu laikotarpiu Lietuvoje kiaulienos kainos krinta labiau negu aplinkinėse šalyse. Kainų svyravimas rinkose yra natūralus dalykas, bet dabar stebimi dramatiški pokyčiai kiaulininkystės sektoriaus senbuvį skatina daryti išvadą, kad senosios ES šalys narės veikiausiai turi susikūrę savo jautrių produktų rinkų apsaugos mechanizmą, dėl to į Lietuvą suvažiuoja dempinginė produkcija.
Su tokia įvykių interpretacija kategoriškai nesutinka KT vadovas Šarūnas Keserauskas. Beje, į KT dėl kiaulienos sektoriaus jau kreipėsi ŽŪM, taip pat Kiaulių augintojų asociacija. Š. Keserauskas teigė suprantantis kiaulių augintojų padėtį, kuri susidarė ES atsiradus produkcijos pertekliui. Tačiau svarbiausia žinutė ta, kad konkurencinis spaudimas, nors ir nemalonus, tačiau tai – viena iš pamatinių ES vertybių – laisvas prekių judėjimas, laisva rinka, todėl net negali būti kalbos apie dempingą tarp šalių narių. Iš KT pusės galima būtų imtis priemonių, nebent jei būtų įrodymų, kad kitų šalių augintojai būtų kažkaip subsidijuojami tam, kad savo produkciją galėtų realizuoti pigiau kitose šalyse ar jei mažas kainas taikytų didelę galią rinkoje turintis subjektas, norėdamas iš rinkos išstumti kitus gamintojus. Tokių įrodymų nėra.
Krito priekaištai ir į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pusę. Tarnybos vadovas Mantas Staškevičius linkėjo šioje srityje nekelti karų, nes atvežtinė produkcija, kaip patvirtina tyrimai, yra niekuo ne prastesnė, tačiau Lietuva ir taip yra atsidūrusi EK akiratyje, vyksta teisminis ginčas su ES. „Turime galvoti, ką šnekame, kiekvienas mūsų postas, pranešimas – analizuojamas“, – ragino valdytis M. Staškevičius.
Taigi pastangas ir mintis rekomenduota nukreipti kita linkme. Dalykiškų pasiūlymų yra ne vienas.
Diskutavo dėl PVM
Svarstant sudėtingą temą neišvengiamai buvo paliestas PVM sumažinimas – tai galėtų būti viena išeičių. V. Sadaunykas baksnojo pirštu į kaimyninę Lenkiją, kur taikomas 5 proc. PVM tarifas, o pasienio zonoje prekybininkai, sulaukdami pirkėjų iš Lietuvos, iš to pelnosi, daro didesnes nuolaidas ir kitoms prekėms. Tai, kad teigiamą efektą duotų PVM sumažinimas, palaiko dauguma KRK narių. Tokią idėją remia ir vieno prekybos tinklo steigėjas Dainius Dundulis: „Visą laiką sakiau, kad šviežiai kiaulienai turėtų būti sumažintas PVM.“ Jo vertinimu, tokiu atveju papilnėtų ir biudžetas, nes mažiau šešėlinės kiaulienos iš Lenkijos būtų realizuojama turguose.
Tęs darbą neformalioje grupėje
KRK priėjo prie nuomonės, kad problemos sprendimų toliau reikia ieškoti neformalioje darbo grupėje. Įvardyti keli pasiūlymai. Ketinama detaliau aptarti PVM lengvatos (ne tik kiaulienai, bet ir kitos rūšies šviežiai mėsai) klausimą – paprašyti Vyriausybės pateikti galimą struktūrą ar schemą, kuri užtikrintų, kad naudos gavėjas būtų ne prekybos tinklai, bet gamintojai ir vartotojai.
Taip pat bus skiriamas dėmesys, kaip kuriamas ir populiarinamas nacionalinis prekės ženklas tam, kad prekės būtų atitinkamai žymimos ir lietuviškus produktus atpažintų vartotojai (šis darbas, pasak ŽŪM, juda). Dar ŽŪM pasiūlyta atkreipti dėmesį į formalias sąlygas, kurios didina savikainą ir, palyginus su kitomis šalimis, galimai blogina mūsų šalies kiaulių augintojų padėtį.
2021-11-19 ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ Redakcijos nuotrauka Lengvatinis PVM, kiaulienos kainos, kiauliena, KRK, kiaulininkystė, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas