2025 m. birželio 29 d., Prancūzijos veterinarijos tarnybos patvirtino gumbelinės ligos (GL) atvejį Savojoje, Auvergne-Rhone-Alpes regione. Liga nustatyta pieninių galvijų ūkyje netoli Šamberi (Chambery). Tai pirmasis protrūkis šalies istorijoje. Ūkyje buvo laikomi 58 galvijai, iš kurių 15 susirgo, 1 nugaišo.
Tai pirmas šios ligos atvejis Prancūzijos istorijoje.
Prancūzijos žemės ūkio ir maisto suvereniteto ministerija skelbia, jog ši liga nėra perduodama žmonėms nei per kontaktą su užsikrėtusiais galvijais, nei per maistą, nei per vabzdžių įkandimus. Vartojant iš šių gyvūnų gautus produktus, taip pat nėra jokio pavojaus žmonių sveikatai.
Kita vertus, ši gyvūnų liga labai kenkia galvijų sveikatai ir lemia didelius gamybos nuostolius.
Kaip praneša Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), 2012 m. GL pradėjo plisti iš Artimųjų Rytų į Pietryčių Europą, paveikdama ES valstybes nares (Graikiją ir Bulgariją) ir kelias kitas Balkanų šalis. Tačiau tuomet vakcinacijos programa sustabdė ligos plitimą pietryčių Europoje. Iki šiol skelbtose EFSA ataskaitose teigiama, jog regione naujų protrūkių nebuvo, be to, iki 2020 metų buvo tęsiama Europos Komisijos remiama masinė vakcinacijos kampanija, apimanti daugiau nei 1,8 mln. galvijų.
Liga šiuo metu yra ypač paplitusi Šiaurės Afrikoje, kur ji pastabėta nuo 2023 m., o nuo birželio 21 d. ir Italijoje, kur vietos valdžios institucijos pirmą kartą patvirtino šią ligą Sardinijoje, o vėliau Lombardijoje. Italijos Sveikatos ministerija praneša, kad birželio 21 d. vakare Italijos nacionalinė laboratorija patvirtino GL galvijų ūkyje, esančiame Nuoro provincijoje, Orani savivaldybėje, Sardinijoje.
Užkrėstas galvijų ūkis Prancūzijoje yra Savojoje. Galvijams pasireiškė įtartini klinikiniai požymiai (karščiavimas ir odos gumbai). Birželio 29 d. nacionalinė etaloninė laboratorija patvirtino GL viruso infekciją.
Pagal ES Gyvūnų sveikatos įstatymą tai A kategorijos liga, apie kurią iškart privaloma pranešti Pasaulio sveikatos organizacijai ir kurią būtina likviduoti. Todėl, laikantis Europos teisės aktų, protrūkio vietoje galvijai turi būti naikinami bei utilizuojami, siekiant užkirsti kelią šios ligos įsitvirtinimui ir plitimui. Kaip praneša portalas francebleu.fr, visi užkrėsto ūkio galvijai jau utilizuoti.
Aplink protrūkio zoną nustatyta ribojama teritorija (20 km apsaugos zona ir 50 km stebėjimo zona). Be to, prefektūros dekretais 50 kilometrų spinduliu aplink šį protrūkį nustatytoje reguliuojamoje zonoje nustatytos prevencinės priemonės, sustiprinant veterinarinę priežiūrą, taip pat apribojimai, visų pirma susiję su galvijų judėjimu, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui į kitus ūkius, ypač už šios reguliuojamos zonos ribų.
50 kilometrų pločio apribojimo zona aplink protrūkio vietą apima Savojos, Aukštutinės Savojos, Eno ir Izero departamentų prefektūras. Jau atliekami tyrimai infekcijos šaltiniui nustatyti.
Gumbelinės liga – tai virusinė galvijų liga, kuri pasireiškia karščiavimu, skausmingais odos mazgeliais (gumbeliais) matomais snukio, kaklo, tešmens, kapšelio, vulvos ir tarpvietės srityse, limfmazgių padidėjimu ir bendru gyvūno nusilpimu.
Karvėms smarkiai sumažėja primilžis. Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius dėl sumažėjusio produktyvumo, odos pažeidimų, reprodukcinių sutrikimų, kartais baigiasi ir galvijų gaišimu.
Nors, kaip minėta, liga nepavojinga žmonėms, tačiau plinta labai greitai. Pagrindinis plitimo būdas – per kraują siurbiančius vabzdžius, tokius kaip: mašalai, uodai ir erkės, todėl protrūkiai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laiku. Virusas taip pat gali plisti per užsikrėtusių gyvūnų tiesioginį kontaktą, užterštus daiktus, per nesterilius medicininius įrankius (adatas ar kitas priemones), transporto priemones ar žmonių veiklą, jei nesilaikoma biosaugos priemonių.
Parengė Ričardas Čekutis