Prasideda laukų tręšimo metas

Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų išvengta galimo pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.

Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą.

Aplinkos apsaugos departamentas yra atnaujinęs atmintinę „Mėšlo ir srutų tvarkymas“, kurioje pateikiami pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai biologinių trąšų kaupimui, laikymui, tvarkymui ir naudojimui tręšiant laukus, siekiant užtikrinti tvarų ūkininkavimą ir išvengti aplinkos taršos.

Kaupimas ir laikymas ūkiuose

• Ūkinius gyvūnus auginančių asmenų ūkyje susikaupiantis mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis nustatytais reikalavimais – turi būti kaupiami pagal laikymo talpų dydį ir gyvulių skaičių.
• Srutos ir skystasis mėšlas turi būti kaupiami srutų kauptuve – statinyje ar įrenginyje, pritaikytame kaupti ir laikyti srutas ar skystąjį mėšlą. Tai apsaugo nuo išsiliejimo ir patekimo į aplinką.
• Laikant 10 sutartinių gyvulių (SG) ar daugiau, srutų ir skystojo mėšlo kauptuve privaloma taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones.

Tręšimas ir naudojimas

• Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
• Draudžiama tręšti, skleisti mėšlą ar srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Išimtis taikoma tik daugiametėms pievoms, ganykloms, ariamajai žemei su augaline danga (apsėta, apsodinta augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.
• Draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės.

Sanitarinės ir apsauginės zonos

• Mažiausi leistini sanitariniai atstumai turi būti išlaikomi: nuo tvarto iki gyvenamojo namo – ne mažiau kaip 10 m, nuo mėšlidės – 15 m, o iki šachtinio šulinio – atitinkamai 15 m ir 20 m.
• Turi būti laikomasi sanitarinių reikalavimų, siekiant apsaugoti aplinkinius gyventojus ir biologinę įvairovę. Iš netvarkingai laikomo mėšlo ištekančios srutos gali užteršti geriamąjį vandenį azoto junginiais.

Dokumentavimas ir atsakomybė

• Ūkininkai privalo vesti apskaitą apie sukauptą ir panaudotą mėšlą bei srutas. Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir daugiau, duomenys apie panaudotą mėšlą ir srutas turi būti pateikiami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
• Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.

AAD informacija