Prasidėjus rapsapjūtei bus įdomu ir nenuobodu

Evoliucijos metu kito

Skaitytojas gali suabejoti: ką dar galima pasakyti apie rapsų auginimą, kai jau viskas žinoma ir sukaupta pakankamai patirties? Tikrai, patirčių daug, bet pasėlių būklė rodo, kad dalis augintojų atsainiai žiūri į rapsų auginimą, manydami, kad tai piktžolė ir gali augti bet kur. Tiesos tame yra, nes iš auginamų kultūrinių augalų tik rapsus galima sėti į labiau užleistas dirvas, kurias reikia sukultūrinti, tačiau tokiu atveju reikia parinkti tinkamas veisles.

Rapsai iki jų sukultūrinimo tūkstančius metų augo stepėse ir dažnai įvairios botaninės sudėties žolynuose. Rapsai dažnai laikomi piktžolėmis, nes jų smulkios ir riebalingos sėklos sugebėdavo sudygti išnaudodamos rasos vandenį, o stipri liemeninė šaknis prasiskverbdavo į gilesnius sluoksnius ir pasiekdavo gruntinius vandenis. Žinoma, šaknims netrukdydavo sutankintas horizontas, kuris pastaruoju metu tapo viena didžiausių problemų. Tik linai ir rapsai galėjo augti tokioje aplinkoje, nes buvo atsparūs toksinams, susidarantiems pūvant augalinėms liekanoms. Rapsai turėjo stipriai išreikštą savybę šaknų išskyromis stimuliuoti augalinių liekanų irimą, slopino patogenų pradų plitimą ir atbaidydavo daugelį žiemoti susiruošusių kenkėjų. Sukultūrinus rapsus, jie dalinai prarado šias savybes, bet ilgą laiką buvo teigiama, kad jie valo dirvožemį ir yra savotiški fitosanitarai.

Dar neseniai buvo manoma, kad Lietuvoje žieminių rapsų plotus būtų galima plėsti, specialistai teigė, kad jie galėtų užimti 20 proc. ariamos žemės. Tačiau pastarųjų metų patirtys rodo, kad rapsų plotų plėtimas susijęs su tam tikrais iššūkiais.

Reikia sveiko dirvožemio

Pastaraisiais metais dėl daugiafunkcio panaudojimo rapsų gamyba didėjo visame pasaulyje, tačiau toks augimas išprovokavo ligų, plintančių per dirvožemį, sklaidą. Galima mažiau dėmesio kreipti į ligas, kurių plitimą galima kontroliuoti augalų apsaugos priemonėmis, nors augintojai pastebi, kad jei anksčiau užtekdavo vieno purškimo prasidėjus žydėjimui, tai pastaruoju metu produktyvius pasėlius reikia purkšti du kartus (kartoti žydėjimo pabaigoje). Tai suprantama, nes purškiant vešlūs žiedynai neleidžia tirpalui patekti į žemesnius ardus, o veiklioji medžiaga sunkiai migruoja žemyn. Visos žaizdos stiebe yra būtent žemesniuose arduose. Pro jas, kaip pro atidarytas duris, patenka patogenai. Sėkmingiau problemą sprendžia tie augintojai, kurie naudoja medžiagas, optimizuojančias išpurškiamo tirpalo lašelius ir apsaugančias veikliąją medžiagą nuo ultravioletinių spindulių. Šios problemos sprendžiamos, bet štai verticiliozė kelia daugiau rūpesčių. Jau dabar pjaustant augalus matyti, kad kai kuriuose pasėliuose pažeista 80 proc. augalų, o sėklų derlingumas gali sumažėti nuo 50 iki 80 proc. Tai ne nauja liga. Verticillium longisporum pirmą kartą buvo aptikta rapsuose ir aprašyta Pietų Švedijoje 1969 m. Nuo to laiko liga nustatyta kaip aliejinių rapsų produktyvumą ribojantis veiksnys.

Šis dirvožemyje plintantis patogenas išgyvena dirvoje miegančių mikrosklerotijų formoje kelerius metus, daugelyje šaltinių rašoma, kad rapsų dirvoje gali laukti 9 metus ir ilgiau, tad pasėjus rapsus po 4 metų į tą patį lauką, galima tikėtis ligos paplitimo. Iš mikrosklerotijų užkrėstame dirvožemyje sudygę hifai kolonijuoja smulkiųjų šaknų paviršių netoli jų galiukų ir tiesiogiai patenka per rizodermį į šaknų žievę, kur jos auga ir tarpląsteliniu būdu, kol pasiekia ir įsiskverbia į vandens indų sistemą, į kurią patogenai patenka ilgesniam laikui. Augintojus klaidina tai, kad ligos simptomai išryškėja pakankamai vėlai, informaciją apie šią ligą nustelbia žinių apie kenkėjus ir labiau matomas ligas gausa, o visada stipriau stengiamasi šalinti akivaizdžias problemas. Mes visuomet sakome – sutelkite dėmesį į dirvožemį, rapsai nėra šiukšlynų augalas, o sveikame dirvožemyje lieka mažiau erdvės patogenams.

Lemia klaidos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 76, 2023 m. liepos 11 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.