ES ir Kinijos prekybos karas tęsiasi, ką tai reiškia pieno sektoriui?

Įtampa neslūgsta

Pagal ankstesnį planą, Kinijos žemės ūkio ministerijos atliktas patikrinimas turėjo būti baigtas šią savaitę, tačiau buvo nuspręsta procedūrą pratęsti iki kitų metų vasario 21 d. Kaip skelbia „Global Times“, tyrimas buvo pradėtas 2024 m. rugpjūčio 21 d., gavus oficialų Kinijos pieno pramonės asociacijos prašymą vietos gamintojų vardu, kuriame teigiama, kad ES pieno gamintojai gauna naudos "iš nesąžiningų vyriausybės subsidijų". „Pigių pieno produktų importo iš ES antplūdis smarkiai pakenkė Kinijos gamintojų gamybai, veiklai ir finansinei būklei, padarydamas sektoriui materialinę žalą“, – teigiama paraiškos byloje.

„Tyrimo laikotarpio pratęsimas yra pagrįstas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą, jis leis atlikti išsamesnę analizę ir tikslesnes išvadas“, – „Global Times“ komentavo Zhou Mi, vyresnysis mokslo darbuotojas iš Kinijos tarptautinės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo akademijos. Anot jo, ES pienininkystės sektorius remiamas dviem lygmenimis – valstybių narių ir Bendrijos lygmeniu. „Šiame sektoriuje tarp ES šalių esant dideliems konkurencingumo skirtumams, tai gerokai apsunkina įrodymų rinkimo, analizės atlikimo ir išvadų priėmimo procesą“, – pažymėjo jis.

Įtampa prekybos santykiuose tarp Kinijos ir ES kilo dar 2023 m., kai Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl subsidijuojamų Kinijoje pagamintų elektromobilių. Kinija atsakė pradėdama tyrimą dėl ES brendžio, jautienos, kiaulienos ir pieno produktų importo. Beje, Kinijos prekybos ministerijos atstovas He Yadongas šią savaitę pareiškė, kad šiuo metu tebevyksta ir antidempingo tyrimas dėl kiaulienos importo iš ES.

Smūgis pieno sektoriui

Kinija europietiškų pieno produktų patikrinimus pradėjo 2024 m. rugpjūtį. Jie susiję su Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) numatytu finansavimu ir nacionalinėmis programomis, remiančiomis šiuos produktus. Tai ypač aktualu Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Čekijos, Suomijos, Italijos, Rumunijos pienininkams. Tikrinami įvairių rūšių sūriai, pienas ir grietinėlė. 

Kaip pranešė „Reuters“, Europos pieno asociacijos generalinis sekretorius Aleksandras Antonas mano, kad rinkos kontrolės pratęsimo buvo galima tikėtis atsižvelgiant į tai, jog rugsėjo pradžioje jau buvo suplanuoti tolesni Kinijos pareigūnų techniniai vizitai.

Lenkų portalas topagrar.pl nerimauja, jog net jei sankcijos tiesiogiai nepaveiks Lenkijos gamintojų, poveikis vis tiek bus milžiniškas. Kinijos rinkos praradimas Europai reiškia, kad eksportui šia kryptimi numatyti pieno produktai užtvindys ES šalių rinkas. Jose ir taip gausu lenkiškų pieno produktų (net 70 proc. viso Lenkijos pieno produktų eksporto keliauja į ES šalis).

Pieno produktų perteklius vietos rinkose neišvengiamai lems kainų kritimą, atitinkamai tai atsilieps žaliavinio pieno kainai.

Situaciją atidžiai stebintys Prancūzijos pienininkai viliasi, kad politiniu lygiu bus išspręstas elektromobilių klausimas ir bus išvengta muitų, kurie galėtų pakenkti Prancūzijos pieno produktų eksportui į Kiniją. Į šią šalį eksportuojamų prancūziškų pieno produktų vertė siekia apie 650 mln. eurų per metus.

Rodikliai

2023 m. Kinija importavo pieno produktų už 1,15 mlrd. JAV dolerių, didžioji jų dalis buvo iš Naujosios Zelandijos. 2024 m. ES į Kiniją eksportavo 30 377 tonas sūrio, 16 716 tonų sviesto ir 14 653 tonas nenugriebto pieno miltelių.

Kinijos muitinės duomenys atskleidė nuolatinį tiriamų pieno produktų importo augimą – nuo ​​2020 iki 2023 m. bendras augimas siekė 25,8 proc., o 2024 m. pirmąjį ketvirtį – dar 11,3 proc., palyginti su 2021 m.

Dėl to Kinijos vidaus pieno sektoriaus pelningumas, palyginti su 2021 m., smarkiai sumažėjo. Nuo 2020 iki 2023 m. sektoriaus pelningumo rodikliai svyravo nuo vos 10 iki 50 proc. ir išliko istoriškai žemame lygyje.

Manoma, jog Kinija dabar  gali visiškai uždaryti savo rinką Europos pieno produktams, įvesti apribojimus pasirinktoms šalims, nebent būtų pasiektas susitarimas su ES.

Proveržio nematyti

Kaip skelbė agentūra „Reuters“, dar šių metų balandžio mėnesį Europos Komisijos atstovas spaudai pranešė, jog ES ir Kinija susitarė svarstyti galimybę nustatyti minimalias Kinijoje pagamintų elektromobilių kainas, o ne pernai ES nustatytus tarifus. Tačiau abi pusės iki šiol nepasiekė jokio susitarimo.

Pekinas kaltina Briuselį, kad šis, įvesdamas papildomus muitus elektromobiliams, pažeidžia tarptautines prekybos taisykles.

Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad tarifai yra pateisinami tuo, kad Pekinas taiko pernelyg dideles valstybės subsidijas savo gamintojams. Kinija atmetė šiuos kaltinimus ir pasmerkė ES priemones kaip protekcionistines.

Praėjusį mėnesį Pekine vykusiame aukšto lygio viršūnių susitikime Europos Sąjunga ir Kinija atšventė 50-ąsias dvišalių diplomatinių santykių metines, tačiau ginčytini klausimai, tarp jų ir besitęsiantis prekybos ginčas, drumstė šventinę nuotaiką, praneša europeannewsroom.com.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa liepos mėnesį dalyvavo aukšto lygio susitikime su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau reikšmingų proveržių sprendžiant prekybos klausimus taip pat nepasiekta.

Parengė Ričardas Čekutis