Pražydo rečiausia ir paslaptingiausia Lietuvoje gėlė

„Tai yra nuostabu: pražydo rečiausia ir paslaptingiausia Neries regioninio parko gėlė – smulkiažiedė svila arba smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea ustulata)! Pernai neradome nei vieno žydinčio augalo, o štai šiemet – 9 žydinčius augalus!“ – feisbuko paskyroje „Neries regioninis parkas“ džiaugsmo ir susižavėjimo neslėpė parko darbuotojai.

Ši orchidėja – tarsi vaiduoklis: be žiedų jos tiesiog neįmanoma pastebėti. Jos itin retos visoje Lietuvoje, žinomos vos 3 vietos, kuriose jos auga. Į saugomų augalų sąrašą jos įrašytos 1962 m., o 1992 m. įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą ir priskirtos prie grėsmingos būklės rūšių kategorijos, rašoma parko socialinėje paskyroje.

Dar nuostabiau tai, kad šiemet ji buvo išrinkta 2024 metų Lietuvos laukine orchidėja. Apklausoje dalyvavę Lietuvos floros tyrinėtojų feisbuko grupės „Botanikai“ nariai antrą vietą skyrė mažajam anakampiui, trečią – šalmuotajai gegužraibei. Šių trijų, kaip ir kitų pievinių orchidėjų rūšių, buveinės yra natūralios pievos.

Smulkiažiedė svila žydi liepos mėnesį. Auga sausuose šlaituose ir žemažolėse natūraliose pievose bei ganyklose. Todėl botanikams didelį rūpestį kelia nykstančios augavietės. Vienos jų išnyksta pradėjus ūkininkauti, kitos apželia medžiais ir krūmynais. Jautriosioms sviloms kenkia ir ankstyvas jų augaviečių šienavimas. Pasak Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos viešųjų ryšių specialistės Eglės Sukackienės, geriausia, kai pievose, kuriose auga šie itin reti augalai, šienaujama kuo vėliau, augalams jau subrandinus ir išbarsčius sėklas, maždaug rugpjūtį. Neries regioninio parko darbuotojai akylai prižiūri svilų pamėgtas pievas, neleidžiai tose vietose įsivešėti aukštiems krūmams ir medžiams. 

Smulkiažiedė svila vystosi daug lėčiau nei kitos gegužraibės. Iš sėklų sudygę daigai pirmą kartą tikrąjį lapą gali išauginti tik dešimtaisiais augimo metais. Manoma, kad jos daigo stadija tęsiasi ilgiausiai iš visų gegužraibinių šeimos augalų.

Daigai mikorizę dažniausiai sudaro su Rizoctonia genties grybais ir vystosi po žeme. Jie, kitaip negu visų kitų gegužraibinių, išaugina belapį šakniastiebį, bet šakniagumbio nesudaro. Šakniagumbis išauga tik tada, kai augalas išleidžia pirmus tikruosius lapus. Dauginasi sėklomis, rečiau – vegetatyviškai, kai užaugina daugiau nei vieną naują šakniagumbį. Manoma, kad individai subręsta ir pirmą kartą pražysta 13–16 gyvenimo metais.

Visgi botanikai pastebi, kad pastaruoju metu randama viena kita nauja, anksčiau nežinota šios rūšies augimo vieta, tad viliasi, kad dar yra neatrastų vietų, kuriose svila auga nepastebėta.

„Rasų“ informacija

Neries regioninio parko ir Eglės SUKACKIENĖS vaizdo medžiaga