Prekyba mėsa turgavietėse – nebe ŽŪM galvos skausmas

Iki šiol prekybą žemės ūkio ir maisto produktais šalies turgavietėse reglamentavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Nuo ateinančių metų turėtų įsigalioti naujos prekybos mėsa ir mėsos gaminiais turgavietėse taisyklės. Tačiau gali būti ir kitaip. Tai paaiškėjo vakar surengtame bendrame Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) bei Ekonomikos komitetų (EK) posėdyje, skirtame turgavietėse parduodamų maisto produktų atsekamumo ir apskaitos užtikrinimo problemai.

Per pandemiją padidėjo mėsos suvartojimas

BFK ir EK ėmėsi parlamentinio klausimo dėl turgavietėse realizuojamos mėsos ir jos gaminių apskaitos bei atsekamumo. Problema sena, apie ją per pastaruosius ketverius metus Vyriausybės ir Seimo komitetų lygiu buvo karštai diskutuota ieškant išeities, kaip mažinti šešėlinę prekybą. Atrodo, kad įtampa buvo atlėgusi, suinteresuotoms šalims pavyko rasti sutarimą.

Prekybos mėsa ir mėsos gaminiais apskaitos modernizacijai numatytas pereinamasis laikotarpis. 80 prekeivių jau atsisakė popierinių apskaitos žurnalų – pildo elektroninius žurnalus. Nuo ateinančio pavasario, balandžio mėnesio, tai bus privaloma visiems, o 2025 m. pavasarį jau būtų privalomi išmanieji kasos aparatai.

Dabar nauja jėga prie parlamentinės kontrolės sugrįžtama iš dalies dėl to, kas paaiškėjo per karantiną, skelbtą dėl pandemijos.  EK pirmininko Kazio Starkevičiaus žodžiais, pandemija atvertė kitą lapą. Buvo užfiksuotas ženkliai didesnis mėsos poreikis – prekybos tinklai pardavė jos 70 tūkst. t daugiau, mėsos perdirbėjai vos spėjo užtikrinti tiekimą. Manoma, kad priežastis yra ne padidėjęs gyventojų apetitas. Tuo metu, kai turgūs buvo uždaryti, fenomenas galimai parodė tikrąją mėsos gaminių rinką.

Priminė – pagrindinė priežastis yra PVM

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA) šimtu procentų palaiko tokią versiją ir politikus ragina imtis griežtų priemonių. Asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius apgailestauja, kad žemės ūkio ministro įsakymu pasirašytų prekybos taisyklių turgavietėse įsigaliojimas atidėliotas jau tris kartus, kad klausimą spręsti delsiama.

LMPA direktorius priminė, kad šešėlinės prekybos mėsa turgavietėse problema atsirado 2008–2009 m., kai pakilo pridėtinės vertės mokestis (PVM). PVM skirtumas, palyginti su kaimynine Lenkija, yra pagrindinė šešėlinės rinkos kūrimosi priežastis. Turgavietėse vyrauja įvežtinė mėsa ir perpardavėjai.

Tačiau PVM tema šįkart nebuvo plėtota. Dėmesys buvo sutelktas į kontrolę, apskaitą, atsekamumą. Vėlgi paaiškėjo įdomių dalykų.

Kontroliuojančios institucijos atlieka savo darbą

Į Seimo komiteto posėdį atvyko visų kontroliuojančių institucijų atstovai: Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMI).

VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius pripažino, kad yra nustatoma nemažai pažeidimų dėl pajamų neapskaitymo. Šiais metais išvis nustatyta 280 tokių atvejų – iš 10 patikrintų asmenų 9 atvejais fiksuoti pažeidimai. Dažniausias pažeidimas (50 proc.) – neišduodamas kasos aparato kvitas.

Pratęsdamas temą FNTT direktorius Rolandas Kiškis pripažino, jog šis sektorius vertinamas kaip niša dirbti šešėlyje. Jo pastebėjimu, apskaita turi būti skaidri, tvarka – paprastinama. O LKPB viršininkas Vytautas Gailiušas  atkreipė dėmesį, jog pareigūnai dalyvauja bendrose analitinėse grupėse siekdami identifikuoti stambesnes „žuvis“, dalyvaujančias nusikalstamos veikos schemose – antai šį pavasarį taip buvo demaskuota šešėlinės prekybos gėlėmis grupė. Atlikus 51 kratą rasta 200 tūkst. neapskaitytų eurų, įtarimai pareikšti 15 asmenų. Vis dėlto daugelio kalbėtojų pasisakymuose labiau vyravo šiek tiek kitokio pobūdžio teiginiai – apie tai, kad apskaita turi būti paprasta ir aiški, taip pat turi būti mažinama administracinė našta.

Ne maisto saugos problema

Apie tai, kad turgaus prekiautojai, o kartu ir kontroliuojančios institucijos susiduria su didele administracine našta, prabilo VMVT direktoriaus pavaduotoja Audronė Mikalauskienė. Taip pat ji patikino, jog atliekamos patikros anaiptol nerodo, kad maisto atsekamumo, maisto saugos požiūriu turgavietės keltų didelę riziką. Nustatomų pažeidimų procentas yra nežymus. O kontrolė esanti šimtaprocentinė.

Iš VMVT registruotų 3 tūkst. subjektų, prekiaujančių maisto produktais, mėsa ir mėsos gaminiais prekiauja apie trečdalis. Tačiau realiai veiklą vykdo tik 50–60 proc. Iš tūkstančio registruotų prekiautojų iš tiesų prekiauja apie 700.

Prekiauja tik devyni ūkininkai

Bendrame Seimo komitetų pasitarime galiausiai buvo įvardyta, jog prekyba turgavietėse iš tiesų jau nėra Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kompetencijos sritis. Ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius rėžė, jog mažmeninę prekybą priskirti ŽŪM yra ydinga praktika. Tai išties ne šios ministerijos, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) funkcija.

Turgavietės nebėra ta vieta, kur prekiauja ūkininkai. Visoje Lietuvoje turgavietėse mėsa prekiaujančių ūkininkų yra vos devyni. Vyrauja perpardavėjai. Iš užuominų galima suprasti, kad Vyriausybėje brandinamos tam tikros permainos, tačiau apie jas dar kalbama tik puse lūpų.

Ministro pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius patvirtino, jog esminis dalykas, į ką turi būti susitelkta, yra pajamų apskaita ir kuo paprastesnis bei tinkamesnis mokėjimas. Modernizuojant VMI elektroninių paslaugų sistemą išmanieji kasos aparatai jau tuoj taps nebereikalingi – jų funkciją galės atlikti visi išmanieji įrenginiai. Anot premjerės patarėjo, Vyriausybės kanceliarija mano, kad darbui turguje sumanytos tvarkos buvo per sunkios, o ŽŪM ir VMVT negalima apkrauti pajamų kontrolės funkcijomis. Tačiau į BFK pirmininko Mykolo Majausko klausimą, ar ruošiamasi perkelti kompetencijas, kol kas nebuvo tiesiai atsakyta.

Redakcijos nuotrauka

Susijusios temos - skaitykite: prekyba turgavietėse, prekybos mėsa taisyklės, šešėlinė prekyba, elektroniniai žurnalai