Vokiečių mokslininkas rėžė: išmokas jauniesiems ūkininkams pavadino „muziejinėmis premijomis“

Kaip primena vokiečių portalas agrarheute.de, vadinamoji jaunojo ūkininko išmoka mokama pagal dirbamos žemės plotą: kuo daugiau hektarų dirbama, tuo daugiau pinigų. Ši priemoka buvo gerokai padidinta per paskutinę ES žemės ūkio reformą 2023 m., Vokietijoje – nuo 44 iki 134 eurų už hektarą. Tačiau išmoka skirta ne daugiau kaip 120 hektarų valdoms, o finansavimo laikotarpis siekia penkis metus.

Ūkininkų nuomonė

Bavarijos ūkininkų asociacija kartu su kitomis analogiškomis žemdirbių organizacijomis mano, kad tokia premija jauniesiems ūkininkams yra naudinga priemonė. Daugelį jaunų žmonių tai galėtų paskatinti perimti ūkį, žemės ūkis būtų patrauklesnis jaunimui, o tai ypač aktualu ​​Pietų Vokietijoje, tagesschau.de sakė Bavarijos ūkininkų asociacijos atstovas.

Dabar finansavimas skiriamas, steigiant naują verslą arba galutinai perimant ūkio valdymą. Šiuo metu jauniesiems ūkininkams skirtą paramą gali gauti ir įmonės ar juridiniai asmenys, kai ūkįio valdytojas yra jaunasis ūkininkas.

Ne visi gauna paramą

Tačiau kas ketvirto jaunojo ūkininko paraiška dėl finansavimo Vokietijoje buvo atmesta (tai sudaro 26 proc. visų paraiškų), kritikuoja kooperatyvų asociacija.

Norėdamas gauti paramą pareiškėjo ūkis turi reikalavimus pagal valdomą plotą,tvarumą, profesinės kvalifikacijos bei kt.

Remia neperspektyvius ūkius?

Jaunųjų ūkininkų finansavimo tvarka sulaukė kritikos iš Leibnico žemės ūkio plėtros instituto, įsikūrusio Halės mieste: atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad nepaisant gana ženkliai padidinto finansavimo, priklausomai nuo regiono, tik 0,24–2,8 proc. taip remiamų verslų yra gyvybingi.

...atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad nepaisant gana ženkliai padidinto finansavimo, priklausomai nuo regiono, tik 0,24–2,8 proc. taip remiamų verslų yra gyvybingi.

Šia išmoka remiama daug ne itin efektyviai dirbančių ūkių, o tai savo ruožtu blogina vidutinio ir efektyviai dirbančio verslo plėtros galimybes. Mokslininkai taip pat baiminasi, kad išmoka kai kuriuose regionuose padidins nuomos kainas.

„Remiama vis daugiau įmonių, kurios iš tikrųjų neturi perspektyvų“, – sako Alfonsas Balmannas, vienas iš tyrimo autorių. –  „Galų gale šios įmonės tam tikru momentu tampa nuostolingos arba užsidaro“.

Mokslininkai daro išvadą, kad ES žemės ūkio politika per daug orientuota į esamų žemės ūkio struktūrų išlaikymą.

„Muziejinės premijos“

Siekdami ištirti, kaip priimtos priemonės paveiks Vokietijos žemės ūkio struktūrą ilgalaikėje perspektyvoje, kaip gali būti paveikta migracija, taip pat nuomos kainos ir ūkio raida, mokslininkai atliko situacijų modeliavimą.

Paaiškėjo, kad struktūrinis išmokų poveikis nedidelis. A. Balmannas, vertindamas tyrimą, sako: „Didesnės įmonės dėl išmokų sumažinimų pralaimi tik nežymiai, nes galiausiai daugiausia konkuruoja su kitomis didelėmis įmonėmis ir dalį nuostolių kompensuoja mažesnėmis nuomos kainomis. Smulkesnėms įmonėms vargu ar tai naudinga, nes jos konkuruoja su kitomis smulkesnėmis įmonėmis, kurios taip pat gauna subsidijas, todėl subsidijos išgaruoja dėl aukštesnių nuomos kainų ir struktūrinio nuostolingo verslo išsaugojimo“.

Taigi, išmokos tik sustiprina netikslingas pastangas tęsti nepelningą verslą be plėtros perspektyvų. Todėl, mokslininko nuomone, tokios paskatos, kurios neleidžia įmonėms vystytis ir modernizuotis, yra tik „muziejinės premijos“.

Parengė Ričardas Čekutis