Pretenduoja į juodžiausių metų nominaciją

Galutiniai rezultatai paaiškės vėlyvą rudenį, tačiau jau dabar akivaizdu, kad gerų derlių lūkesčius žliugsinčiuose laukuose skandina gamta. Panašu, kad 2022-ieji pretenduoja būti nominuoti į daržovių augintojams juodžiausių metų „apdovanojimus“.

Skandina ir kopūstus, burokėlius

Nerimas žvelgiant į lietaus debesis šią vasarą gerai pažįstamas daugeliui šalies daržovių augintojų. Štai Kelmės rajono Užvenčių seniūnijoje ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas svarsto, kad šie metai jo ūkio istorijoje, kuri prasidėjo 1996 m., yra vieni blogiausių. Daug nuostolių visoje Lietuvoje pridarė lietingi 2017-ieji, tačiau tuomet drėgmės perteklius atsirado rudeniop – neleido įvažiuoti į dirvas, nuimti derliaus. Dabar gi drėgmės perteklius neleidžia tam derliui net užaugti.

Vaupšo daržininkystės ūkis vienas pažangiausių Lietuvoje – diegia naujoves, o padėkos ir pagyrimo raštai patvirtina aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, parodose. Ūkyje auginama 19 rūšių daržovių, veikia modernus perdirbimo cechas. Kokybiška produkcija tiekiama ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojama. „Kliuvo viskam – kopūstams, burokėliams, bulvėms... Kopūstai (gūžės jau buvo pradėjusios formuotis) savaitę pabuvo po vandeniu, nupuvo šaknys ir išvirto. Burokėliai taip pat mirksta vandeny, bulvės supuvo“, – „Ūkininko patarėjui“  vardija nuostolius ūkininkas. Apmaudu – kai už lango jau rugpjūtis, pražuvusių pasėlių jau nebeatsėsi. Kol kas į tuos laukus ir su technika neįvažiuosi.

Diena be lietaus, jau, regis, pradžius dirvos, ir vėl tas pats. Anot A. Vaupšo, įdomūs metai: laistymo sistemos nė karto neprireikė, tik spėk lakstyti po laukus tikrindamas melioracijos kanalus, ar kur neužsikimšę. Daržininkystės ūkio šeimininkas džiaugiasi, kad turi smėlingų dirvų. Dabar jose auga neblogos kopūstų gūžės, bus ką raugti.

Vaizdas kasdien prastesnis

Vilkaviškio rajone, Pilviškių seniūnijoje plyti stiprus Valuckų ūkis, kuriame auginamos kelių rūšių žemės ūkio kultūros, bet viena strategiškai svarbiausių yra bulvės. Jų kasmet sodinama iki 150 ha. Pažangus ūkis bulves augina ir realizuoja laikydamiesi Nacionalinės kokybės produkto (NKP) sertifikavimo reikalavimų.

Dėl šių metų Valuckų ūkio bendrasavininkė Alvytė Valuckienė atsidūsta: iki bulviakasio dar toli, o laukuose vaizdas tik blogėja, bulvienojai pradeda gelsti, liovėsi augti. Apsemtos bulvės negali kvėpuoti, gumbai ima pūti. Ūkininkai kiek įmanydami stengiasi laukus apsaugoti nuo maro, stropiai laikosi purškimo schemos. Tik bėda, kad ne į kiekvieną lauką įmanoma įvažiuoti. Neramu: jeigu įsimestų pavojingas užkratas, sporos galėtų pasklisti ir pridaryti dar daugiau nuostolių.

Liūtiniai lietūs ūkiui skaudžiai smogė vos pradėjus augti bulvėms, vos įpusėjus gegužei. Vanduo išrausė kanalus, išvartė kerus, išplovė sėklines bulves. Per parą iškrito viso mėnesio kritulių norma. Kitą dieną – dar pusė standartinės mėnesio normos. Lietūs tęsiasi be atvangos visą vasarą. Tiesa, dėl drėgmės pertekliaus kenčia ne visi bulvių plotai. Ūkyje, kai kada net tame pačiame lauke, dirvožemių sudėtis marga. Yra ir molio, ir durpžemio, ir smėlingų dirvų, tinkamų netgi grikiams augti. Tačiau lengvų dirvų, kurios gelbsti tokiais drėgnais metais kaip šie, Valuckų ūkyje nedaug. Pasak A. Valuckienės, prognozuoti rezultatus dar anksti. Jau šiandien galima nurašyti apie 5 proc. planuoto derliaus. Tačiau artimiausių dienų orų prognozės verčia manyti, kad, tikėtina, teks susitaikyti su didesniais nuostoliais.

Brangi investicija labiau pakenkė nei padėjo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė ŪP patvirtina, kad bulvių, lauko daržovių pasėliai stipriai nukentėjo Vidurio Lietuvoje, Šiaulių, Marijampolės, Telšių apskrityse.

Nuostolius skaičiuoja daugelis, nepaisant to, kad drėgmės porcijos pasiskirstė nevienodai. Pasak I. Lukoševičienės, vienur drėgmės teko daug vienu metu, o kitur – per ilgesnį laiką po nedaug. Rezultatas toks pat – užmirkę bulvių, daržovių pasėliai. Konstatuojama, kad su dideliais drėgmės kiekiais šiemet nepajėgia susidoroti net ir tvarkingos melioracijos sistemos. O sausringesniais metais itin vertinga laistymo sistema šiomis sąlygomis labiau kenkia, o ne duoda naudos. Tuo galėjo įsitikinti neseniai vykusios LDAA Lauko dienos dalyviai.

Planuojant tradicinį vasaros renginį Kėdainių rajone, Lietuvos daržininkystės aruode, norėta parodyti gerųjų pavyzdžių. Parinktas ūkis, kuriame trejus metus sėkmingai veikė, itin gerų auginimo rezultatų pasiekti leido pažangi laistymo sistema. Tačiau dabar atsiskleidė šios sistemos trūkumas: perteklinės drėgmės sezonu pasėlyje dar labiau padidinamas drėgmės kiekis. Pasėlis, šiuo atveju svogūnų, užmirko. „Pagal šią technologiją trąšos atiduodamos lašeliniu būdu. Nesvarbu, kad lyja, vis tiek turi laistyti. Čia ir yra bėda“, – paaiškina I. Lukoševičienė.

Neįmanoma nuspėti, kokie bus metai. Lygiai taip pat augintojas negali optimaliai pasiruošti kiekvienam sezono scenarijui. Dėl to šiemet beveik visai prarastas svogūnų derlius lauke, į kurį investuota brangi technologija. O kitame Lauko dienos dalyvių aplankytame ūkyje, kuris prieš tai penkerius metus kentėjo nuo sausrų, svogūnai dabar gražiausi.

Vokišku pasėlių draudimu nusivylė

Augintojai draudžia pasėlius, tačiau neslepia, kad yra nusivylę. Draudimo sąlygose jie savęs nelabai mato. Burokėliai ar kopūstai draudžiami tik nuo krušos, bulvės – nuo joms išties neaktualių šalnų, dar nuo pažaliavimo (nupusčius dirvą nuo gumbų). A. Vaupšas tvirtina, kad draudžia visus pasėlius, deja, liūtys ar sausros į draudžiamų įvykių sąrašą nėra įtrauktos.

Ūkininkė A. Valuckienė prisipažįsta, kad pasėlių draudimu yra nusivylusi. Lūkesčių dėl bulvių ji jau neturėjo, tačiau vylėsi kompensacijos už bene 70 ha žirnių, kuriuos lietus tiesiog suplakė. Tačiau vokiška draudimo bendrovė įvykį  pripažino nedraudiminiu, mat žirnių stiebeliai nesulaužyti! Ūkio šeimininkė su tokiu sprendimu nesutinka (žirnis toks jau yra – lankstus, nelūžtantis).

LDAA neabejoja, kad po šių metų atsiras daugiau suinteresuotų daržovių augintojų, kuriems bus aktualus pasėlių draudimas. Asociacija pasisako už tai, kad draudiminiai įvykiai būtų dar kartą peržiūrėti, atitiktų daržovių augintojų poreikius. Siūloma užtikrinti 50 proc. įmokų kompensavimo intensyvumą. Žemės ūkio ministerija rengiasi sudaryti galimybę (esant dideliam kompensacijų poreikiui) įmokų kompensavimo intensyvumo ribą mažinti iki 30 proc.

Blogos žinios ir augintojams, ir vartotojams

LDAA atstovė I. Lukoševičienė pripažįsta, kad dėl gausaus lietaus pridarytų nuostolių lietuviškų bulvių, kai kurių lauko daržovių galime pritrūkti. „Matome, kad sunaikinta apie 10 proc. pasėlių. Tikslūs praradimai bus matomi, kai visa produkcija pasieks sandėlius“, – teigia ji. Tik tuomet, užbaigę sezoną ir įvertinę praradimų statistiką, daržininkai bandys kalbėti su valdžia dėl valstybės paramos ar lengvatų.

Perteklinė drėgmė mažina derlių iš ploto vieneto. Tačiau mažėja ir bendras plotas, skiriamas daugeliui rūšių prekinės produkcijos. Šiemet deklaruota 9,4 tūkst. ha bulvių – tai 276 ha mažiau negu pernai (pernai – beveik 1,2 tūkst. ha mažiau negu 2020 m.). Baltagūžių kopūstų deklaruota 50 ha mažiau nei pernai, svogūnų – apie 18 ha mažiau... Tendencija byloja apie sektoriaus sudėtingumą ir tai, kad valdžios skelbiami prioritetai praktikoje nelabai veikia.

Vartotojai mato kylančias maisto kainas, taip pat ir daržovių, tuo piktinasi, tačiau nenori girdėti, kad augintojams kelis kartus išaugo trąšų, elektros kainos, kitos gamybos sąnaudos. Daržovių pabrangimas nepadengia išaugusių sąnaudų, o prarastas derlius dar labiau blogina ūkių ekonominę padėtį.

LDAA ir Algimanto VAUPŠO nuotraukos

2022.08.02

Susijusios temos - skaitykite: Algimantas Vaupšas, drėgmės perteklius, Alvytė Valuckienė, Indrė Lukoševičienė, pasėlių draudimas