Ashburn -7,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 4 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -7,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 4 Vas 2023

Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę

2017/02/21


Mažas proginis kryželis raudonajai partizanei Faniai Brancovskajai ir didelis paminklinis kryžius Kaniūkų žudynių aukoms.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovs­kajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei ir vietiniams lietuviškiesiems buržuaziniams nacionalistams“. 1944 m. liepos 13 d. ginkluotas žydų būrys „Keršytojai“ („Nokmim“), kuriam priklausė F. Brancovskaja, padėjo Raudonajai armijai užimti Vilnių. Nepriklausomi Lietuvos 1939–1990 metų okupacijų tyrinėtojai tvirtina, kad tas pats būrys naktį iš 1944 metų sausio 29-osios į 30-ąją išžudė visą Rytų Lietuvos Šalčininkų r. Kaniūkų kaimą: 24 suaugusius ir 22 vaikus.

Formaliai „švari“ Tai jau nebe pirmas nuostabą ir apgailestavimą istorikams sukeliantis apdovanojimas F. Brancovskajai. 2009 m. spalį Vokietijos ambasada Vilniuje raudonajai partizanei F. Brancovskajai įteikė vokišką ordino „Už nuopelnus“ kryžių. Tuometis Seimo parlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis tvirtino, kad apdovanojimas lietuvių krauju galbūt susitepusiems asmenims yra Lietuvos įžeidimas ir pažeminimas. Prieš dešimtmetį Kaniūkų žudynių bylą tyrė Lietuvos Generalinė prokuratūra. Paaiškėjo, kad kaimo gyventojai buvo iššaudyti ir sudraskyti granatų sprogimų, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą raudoniesiems žydų diversantams. Prokuratūros žiniomis, F. Brancovskaja tuo metu buvo „kažkur kitur“, todėl baudžiamojoje byloje figūravo tik kaip specialioji liudytoja. Formaliai ji yra „švari“, tačiau, pasak teisininkų, vis tiek buvo žudikų gaujos narė.

Neslėpė „žygdarbio“ Kaniūkų žudynių kaltininkai po karo neslėpė savo „žygdarbio“, rašė atsiminimus apie „sėk­mingą karinę operaciją prieš hitlerininkų talkininkus“. Knygose „Destruction and Resistance“ („Kenkimas ir pasipriešinimas“) (išleista 1985 m. Niujorke), „The Avengers. A Jewish War Story“ („Keršytojai. Žydų karo istorija“) (Niujorkas, 2000 m.), „Nachtmarsch“ („Nakties žygis“, Frankfurtas prie Maino, 2002 m.) nurodytos Kaniūkų naikintojų pavardės (abėcėlės tvarka): Fania Brancovskaja, Šlomo Brandas, Lejzeris Codikovas, Dima Gelpernas, Chaimas Jelinas, Šmuelis Kaplinskis, Isakas Kowalskis, Abba Kovneris (vadas), Chaimas Lazaras, Shlomo Morelis, Jakovas Preneris, Avraša Raselis, Jankelis Ratneris, Grigorijus Smoliakovas, Michailas Trušinas, Dovydas Teperis, Peisachas Volbė, Moisiejus Rubinsonas, Israelis Weisas, Leiba Zajacas, Genrikas Zimanas ir kiti. Iš viso 150 smogikų.

Garsūs užtarėjai 2008 m. kilus didžiuliam JAV žydų ir Izraelio pasipiktinimui, Lietuvos prokurorai Kaniūkų žudynių bylą nutraukė. „Lietuvių naujųjų nacionalistų psichologinio teroro auką“ F. Brancovskają užstojo net tuometis britų premjeras leiboristas Gordonas Brownas. Kaniūkus dažniausiai lanko delegacijos iš Lenkijos. Visam pasauliui paskelbta, kad raudonieji žydai ten nužudė lenkus. Aukų pavardės – Kazimierz Pilzys, Ignacy Wojsznis, Marian Woronis, Stanislaw Molis, Jozef Bobinas ir kiti.

Dvigubi standartai Iš lietuvių partizanų, kuriuos anonimai pavadina „žydšaudžiais“, Lietuvos Prezidentūra apdovanojimus ir titulus atima labai greitai, ryžtingai ir be ceremonijų. 2015 m. rugsėjį Prezidentė D. Grybauskaitė nedvejodama pasirašė dekretą, kad paskutinis žuvęs Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas Pranas Končius–Adomas po mirties netenka 2000-aisiais suteikto Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiaus. Neva kilo įtarimų, kad 1941 m. P. Končius „konvojavo pasmerktus mirti žydus“. P. Končius–Adomas, 1965 m. liepos 15 d. žuvęs per susišaudymą kaimo sodyboje iš visų pusių apsuptas Kretingos rajono kagėbistų ir milicininkų, šiandienėje tolerantiškoje Lietuvoje negavo nė kario savanorio statuso.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

LR Prezidentės kanceliarijos ir Šalčininkų savivaldybės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...
2023/02/04

Lydekos ir baltieji plačiakakčiai skaidrina Lietuvos ežerų vandenis

Žydinčių ežerų vandenų būklei gerinti 2018 m. pradėtas ir 2023 m. tęsiamas įžuvinimo projektas. Liko į vandens telkinius, būtent į Veisiejo ežerą Lazdijų rajone, paleisti 38 tūkst. lydekaičių.
2023/02/04

Nors dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, labiausiai bijoma vėžio: ką sako medikai?

Vasario 4 d. minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Nors Lietuvoje daugiau nei pusę mirties atvejų per metus sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, vis dėlto draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas rodo...