Pridėtinės vertės saugių avienos pusgaminių ir gaminių su sumažintu sočiųjų riebalų ir padidintu skaidulinių medžiagų kiekiu gamyba avininkystės ūkiuose

Avienos vartotojai pageidauja didesnio raumeningumo, mažesnio riebumo skerdenų bei išskirtinėmis juslinėmis ir technologinėmis savybėmis pasižyminčios mėsos. Avių ūkiai, atsižvelgdami į vartotojų ir avių supirkėjų poreikius siekia gauti sveiką produkciją, investuoja į gerovės sąlygų puoselėjimą, kokybiškus ir subalansuotus pašarus. Daugėja ūkininkų, kurie norėtų auginti ne tik savo reikmėms, bet ir tiekti kokybišką produkciją Lietuvos ir užsienio rinkai. Pastebėjome, kad didėja ūkininkų aktyvumas, domėjimasis avienos perdirbimu. Deja, didesnių kiekių perdirbtos produkcijos stinga.

Šiuo metu LSMU VA vykdo projektą „Pridėtinės vertės saugių avienos pusgaminių ir gaminių su sumažintu sočiųjų riebalų ir padidintu skaidulinių medžiagų kiekiu gamyba avininkystės ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Projekto metu Radviliškio, Prienų, Molėtų, Anykščių, Biržų ir Ignalinos rajonų kaimo vietovėse esančiuose avininkystės ūkiuose vyko 6 parodomieji bandymai, kurių metu buvo demonstruojama saugių avienos pusgaminių ir gaminių gamyba, panaudojant omega 3 riebalų rūgščių turinčius aliejaus gavybos šalutinių produktų priedus. Pagaminti pridėtinės vertės produktai pasižymėjo funkcionalumu, juose buvo 3-6 proc. daugiau skaidulinių medžiagų, iki 2,5 proc. mažiau sočiųjų riebalų rūgščių ir net iki 5 proc. daugiau omega 3 riebalų rūgščių. Tokie, išskirtinai geri bandymų rezultatai buvo pasiekti, naudojant avių auginimui subalansuotą šėrimą su savos gamybos pašarais ir pridėtinę vertę kuriančiais linų sėmenų išspaudų ir ekstrudatų pašarų priedais. Projekto dalyviai išmoko taikyti avių įmitimo ir skerdenų kokybės vertinimo metodus, parinkti tinkamą dešrų gamybai žaliavą, prieskonius ir priedus. Šalto spaudimo aliejų gamyboje lieka išspaudos, kurios buvo panaudotos dešrų faršui, kaip polinesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir baltymų šaltinis, suteikiantis naudą žmogaus sveikatai. Kanapių ir sėmenų aliejų išspaudos yra nepakeičiamosios α linoleno riebalų rūgšties, kuri mūsų organizme gali virsti ilgos grandinės eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštimis, ypač vertingomis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, imuniteto stiprinimui. Bandymo metu pagaminta produkcija atitiko ženklinimo „Rakto skylutės“ ženklą bei tinkamų maistingumo teiginių reikalavimus. Pridėtinės vertės produktų kūrimas bei gamyba naudinga ir ūkiui, nes skatina naudoti savo gamybos pašarus, didinti žemės ūkio produktų tvarumą.

Parodomųjų bandymų metu avių ūkiuose pradėtas diegti tvartinis šėrimas parodė, kad pašarų subalansavimas baltymingomis ir polinesočiųjų daug turinčiomis išspaudomis, įterpiant jų 10-15 proc. į pašarus duoda greitesnį ėriukų augimą, didesnį skerdenų raumeningumą. Visų bandymų metu toks šėrimas sąlygojo R (mėsos raumeningumo klasės matmuo), o M. Ralio ūkyje, Ligūnų k., Kazitiškio sen. Ignalinos r. -  U (mėsos raumeningumo klasės matmuo) klasės avių skerdenų raumeningumą bei 3 riebumo klasę, t.y. skerdenų raumeningumas buvo viena klase, o riebumas – 0,5 klasės aukštesni, negu ganyklinio laikymo metu. Avių ūkiuose 6 mėnesius stebėtas avių produktyvumas, kuris didesne dalimi priklausė nuo pašarų kokybės ir avių auginimo gerovės užtikrinimo. Buvo vertinama avių masė, vidutinis paros priesvoris, avių įmitimas, raumeningumas, tinkamumas skerdimui. UAB „Genetiniai ištekliai” Šeduvos avininkystės padalinyje vykdytas pridėtinės vertės pašarais avių šėrimo eksperimentas atskleidė, kas linų sėmenų ekstrudato priedas yra efektyvesnis didesniam priesvoriui gauti ir sąlygojo didesnį skerdenų riebumą negu to paties kiekio sėmenų išspaudų priedas.

Pastebėta, kad gerovės reikalavimų laikymasis skerdykloje yra esminis faktorius, turintis įtakos mėsos pH ir produkcijos kokybei, todėl bandymų metu buvo rodomi pastebėti skerdenų paruošimo trūkumai, gerovės reikalavimų laikymosi įtaka skerdenų kokybei. Skerdžiant avis, buvo išvengta gerovės reikalavimų pažeidimų: skerdenų audiniuose nebuvo matomų kraujosruvų, stuburo ar kaulų lūžių. Įvertinus skerdenų brandinimo metu mėsos fizikinius cheminius rodiklius, skerdenos buvo tikslingai atrinktos ir panaudotos tolimesniam perdirbimui.

Šiuo metu avienos pirminės produkcijos gamintojų konkurencija nedidelė, tačiau ūkininkų susidomėjimas mėsos perdirbimu auga. Ir toliau yra vykdomi pasidalinimo patirtimi susitikimai, skleidžiama informacija apie konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtra, tikslingiau panaudojant pridėtinę vertę teikiančias žaliavas, saugant aplinką ir puoselėjant tvarų ūkininkavimą. Projekto rezultatams pristatyti bus surengta 19 seminarų visoje Lietuvoje ir 1 baigiamoji konferencija.

Projektas yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Dėl išsamesnės informacijos projekto įgyvendinimo klausimais prašome kreiptis į LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovą dr. Giedrių Palubinską (mob. 8 616 19245, el. paštas giedrius.palubinskas@lsmuni.lt).

2021-12-11

LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra

Profesorė Gintarė Zaborskienė

Autorės nuotraukos

Nr. 314/7

Avininkystė, aviena, projektas, parodomieji bandymai, Ūkininko patarėjas